O štai didžiausios vokiečių (ir pasaulio) lazerinės kompanijos „Trumpf“ apyvarta viršija 5,4 mlrd. Lt (tik ši apyvarta yra ne vien už lazerinius šaltinius, bet ir robotiką).
Dažnas tautietis yra girdėjęs, kad Lietuva yra lazerių šalis ir čia gaminama produkcija užima didelę dalį pasaulio lazerių rinkos. Tačiau tai yra labiau mitas. Šiame teiginyje dažnai nubyra keli žodžiai, pavyzdžiui, „lietuviški lazeriai užima 80 proc. pikosekundinių mokslinių lazerių rinkos“. Jei pasaulinę lazerių rinką palygintume su tortu, tai pikosekundiniai moksliniai lazeriai būtų tik vyšnia ant 4 kilogramų torto. Tačiau technologiniu požiūriu, vis tik yra kuo didžiuotis.
Jaunai lazerių kompanijai – „Integrated Optics“ – Lietuvos lazerių sektorius yra puiki terpė veiklai plėtoti. Prisistačius, kad esi iš Lietuvos dažniausiai netenka ilgai aiškinti, kas tai per šalis ir kur ji yra. Dauguma pasaulio lazerininkų būna girdėję, bendradarbiavę arba kažką pirkę iš vienos ar kitos lietuviškos kompanijos.
Prisistačius, kad esi iš Lietuvos dažniausiai netenka ilgai aiškinti, kas tai per šalis ir kur ji yra. Dauguma pasaulio lazerininkų būna girdėję, bendradarbiavę arba kažką pirkę iš vienos ar kitos lietuviškos kompanijos.
Tikslas – 1 proc. BVP
Lietuvos lazerininkų bendruomenė jau senokai yra išsikėlusi tikslą: su lazeriais susijusių kompanijų apyvarta turi pasiekti 1 proc. BVP. Vadinasi, turėtų būti parduodama lazerių už 1 mlrd. Lt ir tai galėtų sudaryti 5 peoc. pasaulinės lazerių rinkos. Būtų geras skaičius tokiai mažai šaliai. Deja, šiuo metu, bendra Lietuvos lazerių kompanijų apyvarta tik artėja prie 200 mln. Lt ir lazeriai šiame skaičiuje sudaro mažiau nei pusę sumos. Jei augimo tempas nesikeis, tikslas bus pasiektas apytikriai 2025-iais.
Ieškoma augimo recepto
Pamažu lazerininkų bendruomenės nariams darosi aišku: plėtros tikslai turi būti koordinuojami tarp kompanijų ir turi būti pasidalinama darbais ir uždaviniais, kad neliktų darbo dubliavimo. Tai patvirtina ir gerai žinomo šios srities autoriteto Alvydo Žabolio žodžiai, išsakyti šių metų lazerininkų sąskrydyje. P. Žabolis išdėstė, kad tik apjungus pastangas galima pasiekti eksponentinį šios aukštųjų technologijų pramonės augimą. Taip pat jis prognozuoja, kad bendruomenė galėtų išaugti nuo 500 iki 5000 narių.
Augimui visi elementai yra arba atsiranda
Lietuva lazerių srityje turi labai šviesių protų, pasaulinio garso išradėjų ir projektuotojų. Vietoje galima atlikti ir užsakyti precizinės mechanikos gamybą, dangų garinimą, elektronikos surinkimą. Turime ir jaunų integratorių – kompanijų, kurios pagamintus lazerius sumontuoja į sistemas, tinkamas medžiagų apdirbimui, spektroskopijai, holografijai ir daugeliui kitų taikymų. Turime bent tris taikymų laboratorijas. Bendrai paėmus – didžiulis ir įvairus ūkis.
Lietuviškas femtosekundinis lazeris, kurį gamina UAB MGF „Šviesos Konversija“ jau pramynė takus į pramonę, UAB „Ekspla“ žengia įkandin, bandydama diversifikuoti savo portfelį ir aptarnauti ne tik mokslinius klientus. UAB „Elas“ jau turi rekomendacijų iš klientų, kuriems patiekė medžiagų apdirbimo sistemas.
Didžiausiu iššūkiu visgi lieka kompetencijų sklaida ir technologinio pranašumo sutelkimas. Nors kompanijos stengiasi nekonkuruoti tarpusavyje ir gamina bent parametrais skirtingus produktus, jos nėra linkusios dalintis turimomis technologijomis ir žinojimu. Dėl šios priežasties kompanijoms tenka kiekvienai atskirai kurti tuos pačius arba panašius techninius sprendimus, kartoti tas pačias klaidas pardavimų strategijoje ir t.t.
Atviros inovacijos – trūkstamas elementas
„Integrated Optics“ yra atvira kompanija. Stipriausia jos pusė – integruoti ir supaprastinti elektronikos ir optikos sprendimai. Kompanija patentuoja naujas lazerių schemas ir ruošiasi tokius lazerius gaminti, tačiau yra visada atvira, jei kažkuri Lietuvos lazerių kompanija norėtų panaudoti vieną ar kitą patentuotą technologiją ar perimti elektronikos sprendimų žinojimą, Kompanijos vadovai yra pasiruošę pasiūlyti licencijas, apribotas tam tikriems taikymams ar tam tikrų specifikacijų lazeriams gaminti. Įvykus tokiam sandoriui, „Integrated Optics“ inžinieriams būtų atlyginta už įdėtą darbą ir kūrybinius sprendimus, o licenciją nusipirkusi kompanija įgytų technologinį ir komercinį pranašumą.
Tokie sandoriai galimi ir iš kitos pusės – galima būtų pirkti licencijas kitose lazerių kompanijose sukurtoms technologijoms, sumokant tam tikrą procentą komisinių nuo parduotų produktų. Tokiu būdu, licencijavimas tampa tam tikra valiuta, tinkama atvirų inovacijų principui įgyvendinti. Nereikėtų šio termino painioti su „atvirojo kodo“ judėjimu. Atvirųjų inovacijų principas sako, kad kompanijos turėtų bendradarbiauti ir naudotis viena kitos technologijomis, jomis mainytis ir prekiauti, taip pat kompanijos turėtų išnaudoti kiek įmanoma daugiau vidinių ir išorinių kelių į rinką.
Dažniausiai sukurta technologija yra tinkama ne vienai problemai išspręsti. Įsivaizduokite gerą akumuliatorių, kurį sukuria elektromobilių gamintojas. Tokia kompanija gaus naudos gamindama elektromobilius, bet kiek papildomos naudos ji galėtų gauti licencijuodama šią akumuliatorių technologiją nešiojamų prietaisų gamintojams, vėjo ir saulės jėgainių gamintojams ir t.t. Turint gerą technologiją, užsidaryti ir atsiriboti nuo kitų verslo galimybių yra tiesiog per didelė prabanga.
Panašiai ir lazerių sektoriuje – turime tiek daug skirtingų ir veržlių kompanijų. Jei kiekviena įlietų šiek tiek technologijų žibalo į bendrą laužą, turėtume proveržį ir lazerininkų bendruomenė greitai praaugtų tuos užsibrėžtus skaičius. „Integrated Optics“ bandys įpilti šiek tiek žibalo jau kitąmet.
