Brigados „Geležinis Vilkas“ artileristai prieš šešerius metus tebuvo apginkluoti tokia pačia ginkluote, kuri buvo naudojama Antrojo Pasaulinio karo laikais. Siekiant modernizuoti kariuomenę, Lietuvai pagalbos ranką ištiesė Danija ir ARTBAT projekto metu perdavė 54 velkamas haubicas – M50 ir M101 modelius.
Tokia įranga vis vien buvo pasenusi, mat minėtieji modeliai taikinius gebėjo pasiekti tik iki dešimties kilometrų, kai tuo tarpu kitose NATO valstybėse standartas buvo galingesnio tipo artilerija, su šūvio nuotoliu, kuris bent tris kartus viršijo Lietuvos turėtų modelių šaudymo nuotolį.
Noras modernizuoti kariuomenę buvo, tačiau išteklių – ne. Kariškiai svajojo apie savaeiges haubicas „Ceasar“, kurias gamino Prancūzijos kompanija „Nexter“, bet pinigų tam paprasčiausiai nebuvo.
Apie tokią keblią situaciją sužinojus Vokietijos gynybos pramonės atstovams, šie įžvelgė galimybę pagelbėti Lietuvai. Vokietijoje į Rusijos keliamą grėsmę nebuvo tinkamai atsižvelgta, todėl Bundeswehro rezerve saugota nemažai nebenaudojamos technikos. Būtent todėl Kroatija už 40 milijonų eurų iš minėto rezervo įsigijo 12 naudotų pancerhaubicų, taip sutaupant pinigų, nes užsakant pabūklus gamykloje, kaina būtų buvusi didesnė net keliais kartais.
Vokietijos pramoninkai todėl ir iniciavo tokio pasiūlymo pateikimą Lietuvai. Gavus vokiečių politinį ir karinį pritarimą, pasiūlymas nusipirkti naudotų haubicų pateiktas Lietuvai. Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir kaistančios situacijos regione, mūsų valstybė nepraleido galimybės pasirašyti tokią viliojančią sutartį. Taip 2015 metų rudenį Vilniuje sutarta, kad už 16 milijonų eurų bus perkama 21 pancerhaubica. Tarp jų buvo 16 kovinių, dvi mokomosios, o trys – atsarginėms dalims. Šalia to nusipirkta ir 26 šarvuotos vadovavimo mašinos M577 ir 6 šarvuoti evakuatoriai Bergenpantzer BPZ2. Iš viso įsigyti 53 karinės technikos vienetai. Haubicų modernizavimui ir kitos technikos kapitaliniam remontui skirti dar 42 milijonai eurų, tad bendra pirkinio suma siekė apie 60 milijonų eurų.
Dalis Lietuvai tekusių haubicų buvo nemažai naudotos Bundeswehre, kita dalis – beveik naujos. Laimei, sutartis įpareigojo Vokiečių įmonę Krauss-Maffei Wegmann pilnai išardyti ir atnaujinti visas sudilusias dalis. Tą jie ir padarė savo gamykloje Kaselyje.
Norint naudotis nauja technika, reikia įgūdžių, todėl pagal Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių susitarimą, Vokietijos kariuomenės artilerijos mokykole Idar Oberštaine, nuo 2015 metų rudens iki 2016 metų pavasario buvo parengti Lietuvos artileristai ir mechanikai. Kariai, grįžę į Lietuvą, patys tapo instruktoriais ir apmokė kitus artileristus.
Siekiant visą mokymo procesą paspartinti, 2016 metų birželį į Lietuvą atgabentos keturios, paskubomis suremontuotos, tačiau nemodernizuotos, pancerhaubicos. Jau tais pačiais metais, rugpjūtį, Lietuvos artileristai atliko pirmąsias salves Kairių, o vėliau Pabradės, poligonuose.
Visa tai pradėjo lėtą, tačiau planingą ir užtikrintą artilerijos bataliono ginkluotės atnaujinimo procesą. Planuota viską atlikti iki 2019 metų, tačiau užsitęsusį remontą dar sulėtino COVID-19 pandemija.
Vis dėl to šį kovą Pabradėje vykusiose pratybose, pavadinimu „Barboros ryžtas“, buvo atliktas abiejų būsimų baterijų būrių vertinimas. Kiekvieną ugnies bateriją sudarys aštuonios pancerhaubicos, arba du būriai po keturis pabūklus. Kol kas iš gamyklų atkeliavo ne visi pabūklai, bet su turimomis trylika haubicų sugebėta parengti daugumą būsimų įgulų. O esant poreikiui, dvi mokomosios haubicos vos per kelias valandas gali būti paverčiamos visavertėmis kovinėmis haubicomis, tad batalionas galės turėti aštuoniolika kovai pritaikytų pabūklų.
Visą laidą žiūrėkite čia:
