Istorijos pradžia: Prie Žemės artėja didžiulis asteroidas
Didžiausias nustatytas meteoritas, išlikęs iki šių dienų – tai Hobos meteoritas, maždaug prieš 80 tūkst. metų nukritęs Namibijoje. Jis sveria apie 60 tonų. Lietuviški meteoritai – mažesni.
Žemaitkiemio meteoritas
Paskutinis žinomas meteoritas į Lietuvos teritoriją nukrito 1933 metų vasario 2 dieną. Kaip rašė to meto spauda, žmonės galvojo, kad prasidėjo pasaulio pabaiga – iš dangaus virš Žemaitkiemio (Ukmergės raj.) pabiro ugninis meteorų lietus. Tą kartą mokslininkai surinko daugiau kaip 40 kilogramų meteoritų, kurių didžiausi svėrė kelis kilogramus. Knygą apie Žemaitkiemio meteoritą rasite čia.
Mokslininkai surinko daugiau kaip 40 kilogramų meteoritų.
Vilniaus universiteto profesorius, geologas Gediminas Motuza LRT radijui yra pasakojęs, kad prieš 83 metus Ukmergės rajone iš dangaus pabirusius meteoritus pastebėjo netoli Žemaitkiemio esančio Kliepšių kaimo gyventojai. Kadangi tuomet buvo pasnigę, nukritę dangaus kūnai buvo gerai matomi.
Taip pat skaitykite: 2015 m. Lietuvoje nufilmuotas degantis meteoras
„Nuolaužų rinkimą organizavo vietos policininkas. Jis iš karto iš Kauno pakvietė Vytauto Didžiojo universiteto atstovus. Buvo sudaryta grupelė mokslininkų, jai vadovavo profesorius Mykolas Kaveckis. Vietos gyventojų ir mokslininkų pastangomis buvo surinkta apie 44 kilogramai nuolaužų. Jos buvo įvairaus dydžio – nuo kelių kilogramų iki kelių šimtų gramų“, – pasakojo G. Motuza.
Surinkta apie 44 kilogramai nuolaužų. Jos buvo įvairaus dydžio – nuo kelių kilogramų iki kelių šimtų gramų.
Didžioji dalis Žemaitkiemio meteoritų saugoma Vilniaus universitete, tačiau mažesni gabalai iškeliavo į Čekijos, Rusijos, Anglijos muziejus.
Taip pat skaitykite: 10 didžiausių meteoritų kraterių
Anot mokslininko, pasaulyje surasta apie 40 tūkst. nukritusių meteoritų, maždaug tūkstančio jų kritimas buvo stebėtas. Lietuvoje nustatyti vos keli meteoritų kritimo atvejai. Du jų – XIX amžiuje.
Tačiau konkrečiau aprašomas tik Juodžių meteoritas (achondritas), nukritęs 1877 m. netoli Panevėžio. Išliko 4 nedidelės jo skeveldros. Didžiausia (masė 48 g) saugoma Čikagos, mažesnės (apie 1 g) Londono, Paryžiaus ir Vienos gamtos muziejuose.
XX a. meteoritai Žemaitijoje ir šalia Anykščių
1908 metais meteoritas rėžėsi į žemę Žemaitijoje. Buvo rastas 1 kilogramo svorio gabalas. Šiam meteoritui suteiktas Naujojo projekto vardas.
1929 metais vasario 9 dieną meteoritas nukrito Anykščių rajone prie Andrioniškio miestelio. Netrukus po jo kritimo buvo rasta 11 meteorito gabalų, kurie bendrai svėrė apie 4 kilogramus, o 1969 metais rastas dar vienas apie kilogramą sveriantis šio meteorito gabalas.
Dabar šio Andrioniškio meteorito dalelytės saugomos Vilniaus universiteto ir Geologijos instituto muziejuose.
Anot mokslininko Kazimiero Černio, jei XX a. Lietuvos teritorijoje nukrito trys meteoritai, tikėtina, kad panašiai gali nutikti ir XXI amžiuje.
Jei XX a. Lietuvos teritorijoje nukrito trys meteoritai, tikėtina, kad panašiai gali nutikti ir XXI amžiuje.
Tačiau tokie galingi meteoritai, koks nukrito Tunguskoje (1908 m.) – apie 50 metrų skersmens, – į Žemę nukrenta kartą per 300 metų.
Žemei nuolat grasina asteroidai
Nuo 2000 m. į Žemę yra rėžęsi dešimtys didžiulių asteroidų. Daugelio jų sprogimai būdavo galingesni nei bet kurį didmiestį nuo Žemės paviršiaus nušluoti galinčios galingos atominės bombos sprogimas. Visa laimė, kad jie pataikė ne į miestus. 2014 m. Žemės dienos proga internete išplatintas vaizdo siužetas apie visus XXI a. sprogusius asteroidus.
Paskaičiuota, kad atominės bombos sprogimui prilygstantys asteroidai į Žemę trenkiasi vidutiniškai du kartus per metus.
Tikimybių teorija
Mokslininkų teigimu, egzistuoja apie 30 proc. tikimybė, kad į Žemę per artimiausią šimtmetį atsitrenks Tunguskos meteorito dydžio kosminis luitas (1908 m.).
30 proc. tikimybė, kad į Žemę per artimiausią šimtmetį atsitrenks Tunguskos meteorito dydžio kosminis luitas.
Tikimybė, kad per tą patį laikotarpį smogs 140 metrų skersmens asteroidas, vertinama maždaug 1 proc.
O kad į Žemę įsirėš 1 km ar didesnio skersmens monstras, egzistuoja apie 0,01 proc. tikimybė. Tiesa, pastarasis įvykis jau būtų ne katastrofiškas, o tiesiog pragaištingas ir galėtų sukelti masinį visos gyvybės išmirimą.
