Šiandien įvairūs internetą naudojantys įrenginiai gali prisijungti prie milijonų viešųjų „Wi-Fi“ interneto taškų visame pasaulyje, o analitikai prognozuoja, kad vien per 2017 metus tokių interneto prieigos taškų kiekis šoktelės net aštuoneriopai – iki 300 mln. visame pasaulyje. Ir auga ne tik prisijungimo taškų kiekis, bet ir duomenų perdavimo sparta: vartotojai, kurių yra daugybė ir vis daugėja, nori be trukdžių žiūrėti vaizdo įrašus ir siųstis didžiulius kiekius duomenų.
Ir jeigu manote, kad sparčiausias belaidis viešasis internetas yra tose šalyse, kurios dažnai įvardijamos kaip technologijų lopšiai – JAV, Japonijoje ar Pietų Korėjoje, tai šiek tiek klystate. Sparčiausias viešasis belaidis internetas 2016 metais buvo būtent čia, Lietuvoje. Bent jau tokius duomenis atskleidė interneto spartos matuoklis „Rotten WiFi“ (beje, tai – taip pat ne kokia nors amerikietiška, o mūsų, lietuviška programėlė).
Taigi, sparčiausias belaidis viešasis internetas (lėtėjimo tvarka) buvo šiose šalyse:
1. Lietuva
Vidutinis duomenų atsisiuntimo greitis naudojantis viešais lietuviškais „Wi-Fi“ taškais – 16,6 Mbps. Amerikiečiai, kurių belaidžio interneto sparta yra perpus mažesnė, gali tik pavydžiai į mus šnairuoti (o sužinotų kokios yra lietuviškos interneto paslaugų kainos ir namų interneto sparta – tiesiog sprogtų iš pavydo).
„Business Insider“ pažymi, kad Lietuva labai tikslingai pateikia save kaip gerą vietą įsteigti savo verslo padalinį ir visokeriopai stengiasi pritraukti tarptautines investicijas. O toks tikslas kartu skatina ir technologiškai pažangų požiūrį – ir investicijas į viešąją belaidžio interneto prieigą.
Tuo tarpu bendrovė „Telia“ – pagrindinis belaidžio interneto prieigos taškų statytojas Lietuvoje – informavo 15min, kad mūsų šalyje sumontuoti ir veikia keli tūkstančiai „Wi-Fi“ prieigos taškų, be to, infrastruktūra nuolat plečiama ir naujinama – esami senesnių technologijų pagrindu veikiantys „Wi-Fi“ taškai keičiami į naujus, 802.11 ac standartu veikiančius ir iki 500 Mbps spartą palaikančius įrenginius.
Esamiems šios įmonės paslaugų vartotojams, priklausomai nuo teikiamų paslaugų ir jų plano, prieiga prie šių taškų gali būti nemokama, tuo tarpu šalies svečiams ar kitų stacionaraus bei mobiliojo interneto vartotojams siūlomi dienos ar savaitės „Wi-Fi“ planai.
Kita vertus, negalima pamiršti ir Lietuvos viešųjų įstaigų – oro uostų, medicinos paslaugų teikėjų, prekybos centrų, viešbučių, maitinimo įstaigų ir kt. – kurios savo klientams, kaip teikiamų paslaugų paketo dalį, taip pat neretai pasiūlo nemokamą belaidžio interneto prieigą. Dažnai netgi nereikia būti klientu – pakanka būti to prieigos taško aprėpties zonoje.
2. Singapūras
Singapūras pastaraisiais metais šoktelėjo aukštyn – tai yra natūralu, mat ši nedidukė sala-valstybė tarp Malaizijos ir Indonezijos tapo tarptautiniu finansų ir technologijų atramos tašku pietryčių Azijos regione. Singapūro vyriausybė vykdo programą, siūlančią nemokamą „Wi-Fi“ ryšį per tūkstančius prisijungimo taškų, esančių šioje saloje. O praėjusiais metais dar paskelbė, kad viešosios ryšio paslaugos bus smarkiai tobulinamos – prisijungimo taškų kiekis bus padidintas iki 20 000, bus auginama ir duomenų persiuntimo sparta.
Tad jeigu kada nors nuvyksite į Singapūrą – ieškokite prisijungimo taško, pavadinto „Wireless@SG“.
3. Šveicarija
Šveicarijoje viešasis belaidis internetas yra prieinamas ir vietos gyventojams, ir šalies svečiams. Prie jo galima prisijungti parkuose, paplūdimiuose, muziejuose, miestų aikštėse ir kitose atvirose erdvėse. O kadangi vienas iš dalykų, kuriuo garsėja Šveicarija, yra slidinėjimas, atsirado ryšio operatorius, kuris sumanė įjungti „Wi-Fi“ ir kalnuose.
Vienas kurortas netoli Davoso neseniai pastatė naują keltuvų liniją, kurios vagonėliuose yra jutikliai, pritaikantys sėdynių aukštį specialiai kiekvienam slidininkui, sėdynes pašildo, o pakilimo metu – 8 minutes – galima nemokamai naudotis viešuoju belaidžiu interneto ryšiu.
4. Danija
Danija taip pat ketina imtis aktyvios „Wi-Fi“ plėtros – vykdoma vyriausybinė programa, pagal kurią numatyta, kad tūkstančiai naujų šalyje montuojamų šviestuvų stulpų teiks ne tik apšvietimo paslaugą.
Dar 2014 metais paskelbta futuristiška vizija numato, kad šviestuvai padidins šviesos intensyvumą pajutę, kad artinasi dviratininkas, praneš komunalinėms tarnyboms, kada po stulpu stovinti šiukšliadėžė prisipildo ir tuo pačiu visiems greta esantiems žmonėms teiks nemokamą belaidį internetą. Kol kas tik Kopenhagoje pastebima išmaniųjų miestų iniciatyva vystoma bendromis pajėgomis su bendrove „Cisco“.
5. Jungtinė Karalystė
Jungtinė Karalystė, taip pat patenkanti į penketuką sparčiausią belaidį internetą siūlančių šalių, ateityje ketina šiame sąraše ropštis aukštyn. Mažų mažiausiai Londone, mat norima išlaikyti šio miesto kaip Europos finansų centro statusą.
Vykdant kelių įmonių partnerystę šiais metais Londone šimtai prieigos taškų montuojami į tokius infrastruktūros elementus, kaip apšvietimo stulpai. Pagal oficialią informaciją, šie prieigos taškai turėtų palaikyti iki 1 Gbps spartą – beveik 100 kartų didesnę, nei dabar įprasta vidutinė atsisiuntimo sparta Jungtinėje Karalystėje.
