„Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina šį CERN tarybos sprendimą, kaip reikšmingą ir lauktą šalies mokslo ir inovacijų pažangos įvertinimą, atveriantį plačias galimybes mūsų mokslininkams ir verslininkams naudotis pasauline patirtimi, prisidėti prie garsiausių išradimų ir paspartinti ateities technologijų raidą bei ekonomikos augimą“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
Iki šiol CERN turėjo 22 nares ir 4 asocijuotąsias nares. Po CERN tarybos sprendimo Lietuva tapo 5-ąja asocijuotąja nare.
Narystė organizacijoje Lietuvai kainuos apie 900 tūkst. eurų per metus.
Narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, ypatingą dėmesį skiriančioje inovacijoms.
Prezidentė praėjusių metų pradžioje lankėsi Šveicarijoje įsikūrusioje CERN. Ji tituluojama didžiausia pasaulyje mokslo institucija. CERN atliekami unikalūs moksliniai eksperimentai, čia stažuojasi Lietuvos atstovai.
Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ir CERN susitarimą dėl asocijuoto nario statuso suteikimo birželio 27 d. Vilniuje, Prezidentūroje, pasirašys užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir su delegacija į Lietuvą atvykstanti CERN generalinė direktorė dr. Fabiola Gianotti.
Lietuvos ir CERN mokslininkų bendradarbiavimo istorija prasidėjo 1990 metais, o 2004 m. buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, kuris numatė mokslinio techninio bendradarbiavimo plėtojimą didelių energijų fizikos srityje. Derybas dėl asocijuotos narystės Lietuva pradėjo 2016 m., Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitė su CERN generaline direktore Fabiola Gianotti aptarus partnerystės sąlygas.
Lietuvos bendradarbiavimas su CERN apims mokslo ir tyrimų, švietimo, verslo bei sveikatos apsaugos sritis. Rengiantis narystei Lietuva jau įsteigė tyrimų koordinatoriaus dalelių fizikai profesoriaus poziciją Vilniaus universitete ir paskelbė tarptautinį konkursą į nuolatinio vadovo vietą.
Lietuvos ir CERN susitarimas dėl CERN asocijuoto nario statuso leis Lietuvos mokslininkams dalyvauti CERN tyrimų programose, valdymo organų darbe ir sukurs papildomas galimybes doktorantams, studentams, jauniesiems mokslo darbuotojams dirbti ir stažuotis CERN, o pramonės įmonėms – dalyvauti CERN pirkimuose.
Šiame naujame Lietuvos ir CERN santykių etape vidutinės trukmės laikotarpiu bus siekiama stiprinti tarptautinius mokslo ir technologijų standartus atitinkančią Lietuvos mokslininkų, inžinierių ir informacinių technologijų specialistų komandą, kuri dalyvautų dideliuose tarptautiniuose moksliniuose, technologiniuose projektuose fizikos, radiobiologijos, medicinos ir branduolinės fizikos srityse.
Lietuva taps penktąja CERN asocijuota šalimi nare ir taip įsilies į organizaciją, jungiančią 22 valstybes nares ir apie 12 tūkstančių mokslininkų.
CERN buvo įkurta 1954 m. netoli Ženevos, Šveicarijoje, bendradarbiaujant vizionieriškiems mokslininkams bei diplomatams. Šiandien ši organizacija naudoja pasaulyje pažangiausius, plačiausius ir kompleksiškiausius mokslinius instrumentus, siekdama atverti mikrokosmoso paslaptis. Organizacija tyrė didžiojo sprogimo teoriją ir 2010 m. naudodama didįjį hadronų greitintuvą atrado Higso bozoną. Įdomus faktas, bylojantis apie organizacijos svarbą kuriant ateities visuomenę, yra ir tas, kad būtent CERN mokslininkas Timas Bernersas-Lee 1989 m. išrado pasaulinį žiniatinklį (ang. World Wide Web) ir sukūrė pirmąją pasaulyje interneto svetainę.
