Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje nešiojamųjų kompiuterių iš viso parduota kiek daugiau kaip 56,4 tūkst. vienetų, tai beveik 30 proc. daugiau negu per atitinkamą 2009 metų laikotarpį.
Skaičiuojant litais, rinkos augimas buvo kiek mažesnis – beveik 26 proc., iš dalies dėl to, kad vidutine nešiojamojo kompiuterio kaina per pastaruosius metus sumažėjo maždaug 3 procentais.
Interneto kompiuterių („netbook“) dalis nešiojamųjų kompiuterių rinkoje sudarė apie 13 proc. – jų per tris šių metų ketvirčius parduoda apie 7,5 tūkst. vienetų. Šiame rinkos segmente augimas taip pat matyti: pernai tą patį laikotarpį „internetinių“ kompiuterių dalis buvo 11 procentų.
Palyginti su Latvijos ir Estijos rinkomis, Lietuva beveik niekuo nesiskiria, tačiau Vakarų Europos kontekste Baltijos šalys nuo tendencijų gerokai atsilieka. Vakarų Europoje jau 2009 metais „netbook“ tipo kompiuteriai sudarė apie 25 proc. visų parduotų nešiojamųjų kompiuterių, o per pirmuosius tris šių metų ketvirčius – jau daugiau negu trečdalį.
„Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje pirkėjas dažną kartą renkasi tokį kompiuterį, kuris tiktų visiems gyvenimo atvejams. Taip yra visų pirma dėl mažesnės perkamosios galios. Išsivysčiusiose šalyje žmonių įpročiai gerokai skiriasi: neretai vienoks kompiuteris perkamas darbui, kitoks – darbui namuose, dar kitoks – vaikams“, – komentavo technika prekiaujančio tinklo „SOHOS“ direktorius Giedrius Senkus.
Jei nešiojamasis kompiuteris būtų sukomplektuotas pagal šiais metais Lietuvoje populiariausius parametrus, jis atrodytų taip: disko talpa –500 GB, ekrano įstrižainė – 15,6 colio, procesorius – „Intel Pentium“ , operatyvinė atmintis – 3 MB, kaina – apie 2100 litų.
Lietuvoje akivaizdžiai mažėja skaičius pirkėjų, kurie renkasi operacinę sistemą „Windows“: per tris šių metų ketvirčius su „Windows“ parduota 41 proc. nešiojamųjų kompiuterių, o prieš metus jų dar buvo 55 procentai. Likusieji vartotojai renkasi kompiuterius su nemokama „Linux“ operacine sistema, labai nedidelė dalis – su DOS.
Pasak G.Senkaus, augantį „netbook“ kompiuterių populiarumą visų pirma reikėtų aiškinti tuo, kad jie geriau atitinka aktyvaus ir mobilaus šiuolaikinio žmogaus poreikius: jie mažesni ir lengvesni už „notebook“ tipo kompiuterius, o ir kainuoja beveik perpus mažiau. Jie pritaikyti darbui internete ir turi įrangą prisijungimui prie bevielio interneto tinklų, tačiau gali būti silpnoki naudojantis daug resursų reikalaujančiomis programomis: grafikos, vaizdo apdorojimo ir pan.
Pasaulinės tendencijos rodo, kad nešiojamieji kompiuteriai pamažu išstumia stacionariuosius net tik biuruose, bet ir namuose. Atitinkami pokyčiai jau kelerius metus fiksuojami ir Lietuvoje: šalyje nešiojamųjų kompiuterių paklausa nuolat didėjo, o stacionarių kompiuterių – mažėjo.
