Planuojama, kad kuriama sistema padės apsaugoti įvairias oro erdves bei objektus nuo nepageidaujamo bepiločių orlaivių skraidymo jų teritorijoje.
Bepiločių orlaivių užkardymo sistemos pasaulyje pradėtos kurti dar 2015 metais, pastebėjus jų keliamas grėsmes. Populiarėjant dronų naudojimui tiek mėgėjiškais, tiek komerciniais tikslais, daugėja atvejų, kai jais skraidoma neleistinose zonose ar nesaugiai, dronais gabenami pavojingi kroviniai, tad auga ir apsisaugojimo nuo tokio netinkamo jų naudojimo poreikis.
„Be jokios abejonės, rinkoje jau ne vienerius metus yra antidroninės įrangos, kuria vartotojai naudojasi jau dabar. Tačiau didelę dalį tokios įrangos rinkai siūlo ne ES gamintojai, kurių technologijose gan dažnai aptinkamos informacinio saugumo spragos, keliančios ne mažiau grėsmių nei neteisėti dronų skrydžiai“, – pasakoja Baltijos pažangių technologijų instituto (BPTI) direktorius dr. Tomas Žalandauskas.
Lietuvių kuriama antidroninė sistema pirmiausia yra skirta nuo nepageidaujamų skraiduolių saugoti riboto skraidymo zonas, tokias kaip oro uostai, strateginius, svarbius objektus, masinius žmonių susibūrimus ar tankiai apgyvendintus gyvenamuosius rajonus. Tikimasi, kad technologija palengvins saugos tarnybų, oro erdves saugančių ar svarbią civilinę infrastruktūrą valdančių įstaigų darbą.
BPTI gynybos programos vadovo dr. Gedimino Molio teigimu, realiomis sąlygomis ištestuotas ir visiškai lietuviškas produktas apjungs optinio stebėjimo, drono valdymo ir globalios padėties nustatymo blokavimo sistemas, o duomenų analizės procesui drono aptikimo ir neutralizavimo metu bus pasitelktas dirbtinis intelektas.
„Šiuo metu esame viename iš baigiamųjų etapų – institute išvystytą technologiją verčiame rinkai pritaikytu produktu. Šiame etape renkama informacija ir pastabos prietaiso tobulinimui, kad kuriamas produktas ne tik atitiktų aukščiausius standartus, bet ir būtų patogus naudoti, funkcionalus ir konkurencingas“, – pasakoja dr. G.Molis.
Anot T.Žalandausko, bepiločių orlaivių aptikimo technologijas Baltijos pažangių technologijų institutas vysto jau ne vienerius metus. Jo teigimu, drauge su partneriais vystydami panašias technologijas instituto mokslininkai turi ir platesnių tikslų – kad kuriamos technologijos pasitarnautų stiprinant Lietuvos informacinį saugumą, o taip pat – kad rinkoje daugėtų lietuvių kuriamų pažangių produktų, nes potencialo tikrai nestokojame.
BPTI direktorius taip pat užsimena, kad pristačius technologiją civilinėms reikmėms, ateityje planuojama panašias technologijas pritaikyti ir gynybos tikslams, nes sparčiai augant dronų naudojimui žvalgybos ir karybos srityse, tokios bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemos įvardijamos kaip vienas iš Europos Sąjungos gynybos pajėgumų didinimo prioritetų.
