„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuvis astronomas apie TRAPPIST-1 egzoplanetas: „Atradimas svarbus, bet...“

Lietuvos astronomas Kazimieras Černis, galintis pasigirti didžiausiu kosminių medžioklių laimikiu mūsų šalyje, tvirtina, kad Belgijos ir NASA astronomų atrastos septynios uolingos egzoplanetos prie vienos žvaigždės yra itin svarbus mokslinis atradimas, tačiau būta ir svarbesnių atradimų – artimesnių, prie panašesnės į Saulę žvaigždės.
TRAPPIST-1 žvaigždės sistema
TRAPPIST-1 žvaigždės sistema / NASA iliustr.

„Be abejo, tai yra svarbus atradimas. Bet pernai buvo atrasta kita irgi panaši planeta, kuri yra gerokai arčiau mūsų Žemės. Tai Proxima b, esanti už 4 šviesmečių, o ne už 40. Ji taip pat yra tokioje vietoje, kad jos paviršiaus temperatūra turėtų būti tinkama skystam vandeniui būti.

Čia irgi buvo labai stiprus atradimas, ir ne NASA, o Europos pietinės observatorijos atradimas. Man toks įspūdis, kad yra šiokia tokia konkurencija – tai amerikiečiai, tai europiečiai kažką savo atranda. Ir dabar, nors europiečiai prisidėjo, oficialus pranešimas buvo platinamas NASA“, – sakė K.Černis.

Tirti padės naujas teleskopas

Vieno garsiausių Lietuvos astronomų, kuris, kaip niekas kitas mūsų šalyje, aptiko gausybę įvairių Saulės sistemos kosminių kūnų (kometų ir asteroidų), teigimu, dabar jau suskaičiuota apie 20 uolingų planetų, kurios prie savo žvaigždžių sukasi tokiu atstumu, kad jose įmanoma būtų rasti skysto vandens. „Dažniausiai tos planetos apie savo planetą sukasi labai greitai ir labai dažnai būna panašu, kad tos planetos į savo žvaigždę būna atgręžusios vieną ir tą pačią savo pusę, panašiai, kaip Mėnulis į Žemę“.

„Aišku, jei kalbėtume apie tas tris vidurines planetas, besisukančias gyvybei palankioje zonoje, tai tikimybė didelė, kad jose įdomi atmosfera būtų. Manau, kad kai 2024 metais pradės veikti didžiulis, apie 40 metrų skersmens, E-ELT teleskopas, tai manau, vienas iš pirmųjų stebėjimo objektų turėtų būti šita TRAPPIST-1 sistema. O dėl Proximos-b, tai iki jos reikėtų skristi tik apie 20 metų, jau yra tam skirto erdvėlaivio projektas, vadinasi jis „Breakthrough Starshot“. Taigi, jau yra astronomų – tarp jų ir astrofizikas Stephenas Hawkingas – kurie galvoja, kad reikėtų paleisti tokį zondą ir pažiūrėti, kaip iš arti atrodo ta Proxima-b planeta“, – aiškino astronomas, dirbantis Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute.

VIDEO: Breakthrough Starshot Animation (Full)

Jo teigimu, Proxima-b yra įdomesnis objektas tuo požiūriu, kad jis yra gerokai artimesnis. Jeigu pagal „Breakthrough Starshot“ projektą iki Proxima-b skristi reikėtų 20 metų, tai iki dešimt kartų tolimesnės Trappist-1 sistemos skristi reikėtų net 200 metų, o po to dar ir rezultatų laukti 40 metų. „Tai čia būtų žymiai geriau“, – mano K.Černis.

NASA platinama informacija rodo, kad vakar nupasakotoje žvaigždės sistemoje planetos dėl labai trumpo orbitos periodo gali būti nuolat viena puse atsigręžusios į savo žvaigždę, kas reiškia, kad galbūt skysto vandens tokioje planetoje būtų tik dieninėje pusėje arba tik siaurame ruoželyje tarp dienos ir nakties zonų. „Labai svarbu būtų sužinoti koks yra jų periodas aplink savo ašį“, tvirtino astronomas. Be to, nėra žinoma, kokia tos sistemos susiformavimo istorija. Žvaigždė yra visai kitokia nei Saulė – gerokai mažesnė ir vėsesnė nykštukė. Gali būti, kad TRAPPIST-1 žvaigždė yra labai nestabilaus aktyvumo.

„Mūsų Saulė yra geltonos spalvos ir tokio vidutinio, stabilaus aktyvumo. Jos spindesys svyruoja labai mažai. Bet jau pajuntam, kad ultravioletinis spinduliavimas pastiprėjo. O, pavyzdžiui, tokios raudonos žvaigždės būna kintamosios. Ir jei šioji žvaigždė yra kintama, ji kartais skleidžia žybsnius. Ir tie žybsniai, aišku, yra gyvybei kenksmingi veiksniai. Kokia gi gali būti gyvybė, jeigu vyksta nuolatinis bombardavimas rentgeno spinduliais“, – optimizmu netryško K.Černis.

VIDEO: NASA & TRAPPIST-1: A Treasure Trove of Planets Found

„Labiausiai laukčiau atradimo tokio tipo sistemos prie geltonos žvaigždės, stabilios. Tai būtų gerokai įdomiau ir būtų kažkoks atitikimas su mūsų sistema. O čia, matote, vis ne tas, ko mes norime. Na, bet kokia yra gamta, tokia yra – ką turime, tą ir fiksuojame“, – sakė jis.

Tiesa, nusiminti nereikia – jau dabar yra žinoma apie daugiau nei 3200 egzoplanetų egzistavimą, iš jų apie 500 yra uolingosios, iš jų apie 20 sukasi gyvybei palankioje zonoje.

Įdomiausias dalykas, kurį dabar galime sužinoti apie šias planetas – tai jų atmosferos sudėtis. Anot K.Černio, didžiausi šiuolaikiški teleskopai turi gerus spektrografus, kuriais, esant palankioms sąlygoms, gali nustatyti egzoplanetos atmosferos sudėtį. „Kuo toliau nuo savo žvaigždės sukasi planeta, tuo lengviau ją užfiksuoti regimosios šviesos arba infraraudonųjų spindulių spektre, tuo lengviau spektroskopu išanalizuoti atmosferą“.

Ir nors NASA tikisi, kad geriausias įrankis tolimų planetų atmosferų sudėties analizei bus jų pačių statomas orbitinis Jameso Webbo teleskopas, K.Černio manymu, kur kas labiau žmonijai šiuo požiūriu turėtų pasitarnauti E-ELT teleskopas, priklausantis Europos pietų observatorijai – nors buvimas orbitoje turi savų privalumų, leidžia pasiekti puikią vaizdų raišką, tačiau kosminių laivų dydis apriboja jo dydį iki 6,5 m skersmens. Tuo tarpu E-ELT veidrodžio skersmuo yra 39,3 m.

VIDEO: James Webb Space Telescope Deployment In Detail

„Aišku, kad jis duos labai, labai daug informacijos. Techniškai šis projektas atrodo kaip iš fantastikos srities – prieš 10 ar 20 metų būtų buvę sunku patikėti, kad kas nors apskritai ryžtųsi statyti tokį didelį teleskopą“, – tvirtino K.Černis, tvirtindamas, kad E-ELT, pastatytas labai tinkamoje vietoje Čilės kalnuose, pakels astronomiją į visiškai kitą lygį.

VIDEO: E-ELT Trailer

Mokslininko teigimu, gali būti, kad prie darbo E-ELT teleskopu galės prisidėti ir lietuviai – yra stipri, habil. dr. Gražinos Tautvaišienės vadovaujama spektroskopuotojų grupė, kuri jau dabar dirba su galingiausiais pasaulio teleskopais, esančiais Čilėje, specializuojasi žvaigždžių cheminės sudėties analizėje. „Jie turi daug patirties tiriant žvaigždžių atmosferų, galaktikų cheminės sudėties tyrimuose, tai, manau, tikrai galėtų greitai pereiti prie egzoplanetų atmosferų cheminės sudėties tyrimų“, – sakė K.Černis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs