„Eurobarometro“ duomenys parodė, kad lietuviai, lyginant su kitų ES valstybių interneto naudotojais, dažniau nerimauja dėl įvairių kibernetinių nusikaltimų grėsmių, kylančių naudojantis internetu: 66 proc. teigia nerimaujantys dėl asmens duomenų vagystės ir neteisėto jų panaudojimo, pvz. apsiperkant internetu (ES vidurkis – 52 proc.), 63 proc. nerimauja dėl pavojaus tapti sukčiavimo su kredito kortelių arba bankiniais duomenimis auka (ES – 49 proc.), 59 proc. bijo, kad gali būti įsilaužta į jų asmeninę socialinio tinklo ar elektroninio pašto paskyrą (ES – 45 proc.) ir kt.
Asmeniškai su elektroniniais nusikaltimais teigia susidūrę mažiau Lietuvos interneto naudotojų, nei vidutiniškai ES.
Kita vertus, asmeniškai su elektroniniais nusikaltimais teigia susidūrę mažiau Lietuvos interneto naudotojų, nei vidutiniškai ES: 23 proc. interneto naudotojų teigia gavę apgavikiškų e. laiškų ar telefono skambučių, prašančių prieigos prie kompiuterio, prisijungimo vardų, asmeninių duomenų (ES vidurkis – 32 proc.), 8 proc. teigia, kad buvo įsibrauta į asmeninę socialinio tinklo paskyrimą ar e. pašto dėžutę (ES vidurkis – 12 proc.), taip pat 8 proc. teigia susidūrę su apgaule perkant prekes internete, kuomet prekės buvo nepristatytos arba pristatytos suklastotos, nekokybiškos prekės (ES vidurkis – 10 proc.), 2 proc. teigia tapę sukčiavimų su kreditinės kortelės arba bankininkystės duomenimis auka (ES vidurkis – 7 proc.), 2 proc. teigia asmeniškai nukentėję dėl tapatybės vagystės, kuomet buvo pavogti ir neteisėtai panaudoti jų asmens duomenys (ES vidurkis – 7 proc.).
Šie neatitikimai leidžia daryti prielaidą, kad dalis Lietuvos interneto naudotojų, nepaisant deklaruojamo susirūpinimo dėl kibernetinių grėsmių, dažnu atveju neatpažįsta realiai jiems iškylančių saugumo internete problemų.
Lietuviams būdingas pasitikėjimas savo gebėjimais sėkmingai vykdyti internete veiklas, susijusias su piniginių lėšų tvarkymu: 77 proc. interneto naudotojų (ES vidurkis – 70 proc.) teigia pasitikintys savo gebėjimais naudotis internetine bankininkyste bei apsipirkti internete, 31 proc. teigė neturintys jokių nuogąstavimų dėl internete atliekamų piniginių operacijų saugumo (ES vidurkis – 23 proc.).
Tyrimas taip pat parodė, kad tik 42 proc. Lietuvos interneto naudotojų, nerimaudami dėl savo saugumo internete, naudoja priešvirusinę programinę įrangą (ES vidurkis – 46 proc.), 26 proc. teigia neatidarantys iš nepažįstamų siuntėjų gautų el. laiškų (ES vidurkis – 40 proc.), 23 proc. teigia vengiantys pateikti savo asmens duomenis interneto svetainėse (ES vidurkis – 34 proc.), 27 proc. teigia besilankantys tik tose interneto svetainėse, kurios yra jiems žinomos ir patikimos (ES vidurkis – 32 proc.), 14 proc. teigia skirtingose interneto svetainėse naudojantys skirtingus slaptažodžius (ES vidurkis – 24 proc.). Šie interneto naudojimo įpročiai rodo, kad Lietuvos interneto naudotojai saugiam elgesiui internete skiria mažiau dėmesio, nei daugumos kitų ES valstybių gyventojai, ir internete elgiasi nepakankamai saugiai.
Tyrimo duomenimis, lietuviai gana aktyviai naudojasi internetu – 52 proc. gyventojų naršo internete kasdien (ES vidurkis – 54 proc.), 63 proc. – bent kartą per savaitę ir dažniau (ES vidurkis – 67 proc.). Augant interneto naudotojų skaičiui ir į virtualią erdvę persikeliant vis didesniam įvairių veiklų ir operacijų spektrui, potencialios žalos dėl neatsakingo interneto naudotojų elgesio mastai taip pat nuolat auga.
