Kiekvienam grybautojui svarbu, kad jo pamėgtose vietose dygtų grybai ir kad jie nebūtų sukirmiję. Daliai gyventojų neduoda ramybės klausimas, ar grybai nėra radioaktyvūs ir ar juos saugu valgyti? Į šį klausimą atsakyti gali Radiacinės saugos centro specialistai, kiekvienais metais tiriantys apie 200 grybų rūšių, surinktų įvairiuose Lietuvos miškuose.
Įvairios nerimo priežastys
Gyventojų nerimas dėl grybų radioaktyvumo suprantamas. Jį gali sukelti įvairios naujienos, pavyzdžiui, liepos 31 d. Taivano informacinis portalas „Taipei Times“ pranešė, kad į šalį buvo neįleistos iš Lietuvos atvežtos voveraitės, kuriose rasta leistiną normą viršijančio 137Cs radionuklido.
Spalis – didžiausia grybautojų viltis.
Nustatyta, kad viename grybų kilograme buvo 140,1 bekerelio 137Cs radionuklido, tačiau leistina riba yra 100 bekerelių kilograme (Bq/kg), pranešime sakė Taivano Maisto ir vaistų administracijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Lin Chin-fu.
Tai buvo pirmas kartas, kai voveraitės iš Lietuvos neatitiko importo į Taivaną taisyklių. Paskaitęs tokią naujieną, mūsų šalies grybautojas gali sunerimti – riba viršyta net 1,4 karto. Tačiau reikia žinoti, kad Europos Sąjunga (ES) yra nustačiusi visiškai kitokį leistiną 137Cs radionuklido grybuose lygį.
Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas sako, kad ES yra nustačiusi, kad iš trečiųjų šalių į ES importuojamuose grybuose negali viršyti 600 Bq/kg 137Cs radionuklido ribos.
Toks lygis yra nustatytas, atsižvelgiant į vidutinį suvartojamų grybų kiekį vienam gyventojui per metus ir tai, kad tokius grybus valgantis gyventojas nepatirtų reikšmingos radiacinės saugos požiūriu apšvitos. Apšvita nereikšminga, nes 137Cs radionuklido kiekis žymiai sumažėja grybus verdant, kuomet radionuklidas pereina į grybų nuovirą, kuris paprastai yra išpilamas.
Grybų užterštumą lėmė prieš daugelį įvykusi branduolinė avarija Černobylio atominėje elektrinėje.
Kitos pasaulio šalys, atsižvelgdamos į nacionalinius grybų vartojimo ypatumus, yra nustatę kitokius leistinus radionuklido 137Cs lygius, pvz., Taivane, kur įprastai grybai vartojami kasdien, nustatyti mažesni leistini lygiai.
Grybų užterštumą 137Cs radionuklidu lėmė prieš daugelį įvykusi branduolinė avarija Černobylio atominėje elektrinėje, kurios pasekmės vis dar jaučiasi.
„Nors nuo branduolinės avarijos Černobylio atominėje elektrinėje praėjo jau 38 metai, plačiausiai po avarijos paplitęs 137Cs radionuklidas suskilo tik per pusę, nes šio radionuklido pusėjimo trukmė yra 30 metų. Tą mes labai aiškiai matome atlikdami dirvožemio tyrimus ūkinės veiklos nepaliestose plotuose – miškuose ar pievose.
Tokiose vietose 137Cs radionuklido yra iki 30 cm gylyje. Jo buvimą užfiksuojame tyrinėdami grybus, nes grybai sukaupia daugiausia 137Cs radionuklido“, – sako Radiacinės saugos centro Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vedėja Rima Ladygienė.
Jonizuojančią spinduliuotę „pamėgę“ grybai
Grybai, skirtingai nei kiti augalai, labiau linkę kaupti dirvožemyje esančias radioaktyviąsias ir kitas medžiagas. Todėl šimtmečiais grybai buvo maistas, vaistas, nuodai, priemonė nuo vabzdžių, medžiaga galvos apdangalams gaminti ir net medžiaga ugniai kurti. Grybai skaido negyvą organinę medžiagą, valo aplinką nuo gyvūnų ir augalų liekanų ir užtikrina medžiagų apytaką gamtoje.
2007 m. žurnale „Nature“ aptartame tyrime mokslininkai rašė, kad Černobylyje rasti grybai gali netgi skaidyti radioaktyviąsias medžiagas. Juodieji grybai Černobylio reaktoriuje buvo aptikti dar 1991 m., tačiau mokslininkams prireikė daug metų, kad išsiaiškintų, kaip jiems pavyksta išgyventi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis. Iš pradžių jiems pavyko nustatyti, kad grybai ne tik slopina jonizuojančiąją spinduliuotę, bet ir, atrodo, ją sugeria.
Tačiau tik po dešimties metų mokslininkai suprato, kad to priežastis – didelis melanino (pigmento, kuris randamas ir žmogaus odoje) kiekis. Didelis melanino kiekis lemia ne tik tamsesnę žmogaus odos spalvą, jis saugo nuo kenksmingų ultravioletinių saulės spindulių. Panašiai melaninas saugo grybus nuo pražūtingos Černobylio reaktoriaus skleidžiamos spinduliuotės.
Manoma, kad tokie grybai galėtų būti „radioaktyviosios spinduliuotės blokatoriai“ ir juos galima būtų panaudoti kosminėse misijose. Juodieji grybai jau buvo išbandyti Tarptautinėje kosminėje stotyje, jų panaudojimą tyrinėja ir NASA.
Grybai Bavarijoje tebėra radioaktyvūs
Lietuviai mėgsta keliauti, o keliaudami kartais pasivaikšto po miškus, renka tenykščius grybus. Pasirodo, kai kuriose ES vietose grybai yra labiau užteršti nei Lietuvoje.
Grybai vis dar radioaktyvūs, tik ne visos grybų rūšys vienodai užterštos.
Vokietijos federalinis radiacinės saugos biuras (Bundesamt für Strahlenschutz – BfS) nuo 2005 m. kasmet tiria grybus ir kiekvienais metais konstatuoja faktą, kad nepaisant to, kad po branduolinės avarijos Černobylio atominėje elektrinėje praėjo daug laiko, Bavarijoje (Vokietija), kurioje po 1986 m. įvykusios Černobylio katastrofos nusėdo daugiausiai 137Cs radionuklido, grybai vis dar radioaktyvūs, tik ne visos grybų rūšys vienodai užterštos.
Kad būtų aiškiau suvokti, ką reiškia skaičiai, BfS Vokietijos gyventojams paaiškino, kad suaugęs žmogus, kas savaitę suvalgantis 200 g grybų, kurių viename kilograme yra 2 000 bekerelių/kg 137Cs radionuklido, gautų 0,27 milisiverto papildomą apšvitą. Tai atitinka apšvitą, kurią žmogus gautų 20 kartų skridęs lėktuvu vidutiniu nuotoliu (3 000–4 000 km).
Šiuo metu kai kurių rūšių grybų užterštumas 137Cs radionuklidu Bavarijoje siekia 2 000 Bq/kg, prieš penkerius metus didžiausias užterštumas buvo 2 400 Bq/kg. Taigi, jei būsite Vokietijos pietuose – nuo grybavimo susilaikykite.
Kokia situacija kitur? Po branduolinės avarijos Černobylio atominėje elektrinėje labiausiai paveikti regionai Prancūzijoje yra visa kalnuotoji rytinė šalies dalis.
Šiaurės Italija ir Austrija buvo paveiktos beveik tiek pat, kiek ir Rytų Europos šalys. Labiausiai nukentėjusiuose Prancūzijos regionuose 137Cs radionuklido kiekis siekia 400 Bq/kg, o štai Ispanijos Katalonijos regione siekia tik 50–60 Bq/kg.
Lietuvos grybai – neradioaktyvūs
Kokia situacija Lietuvoje? Reiktų pasakyti, kad antraštė „Lietuvos grybai – neradioaktyvūs“ yra kiek klaidinanti. Radiacija arba kitaip jonizuojančioji spinduliuotė yra visur. Nors jos nematome ir nejaučiame, jonizuojančioji spinduliuotė mus veikia bet kada ir bet kur – kai vaikštome, valgome, miegame.
Ar tai turėtų mums kelti nerimą? Ne, nes jonizuojančioji spinduliuotė visais laikais sklido iš žemės gelmių, iš kosmoso. Vidutiniškai 80 proc. metinės apšvitos žmogus patiria iš natūralių žemės gelmių ir kosminės kilmės šaltinių. Tačiau apšvitai įtakos turi ir žmogaus sukurti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, pradedant branduolinės energijos gamyba ir baigiant medicinoje diagnozei ar gydymui naudojamais įrenginiais.
Radiacinės saugos centras kiekvienais metais tiria apie 200 grybų rūšių, surinktų įvairiuose Lietuvos miškuose: Labanoro girioje, Varėnos, Ukmergės, Vilniaus rajonų bei kitų savivaldybių teritorijose esančiuose miškuose. Miško gėrybių tyrimas yra valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo dalis.
Daugiamečiai monitoringo rezultatai rodo, kad įvairiuose šalies miškuose surinktų lietuviškų voveraičių radioaktyvusis užterštumas 137Cs radionuklidu yra nedidelis – siekia iki 60 Bq/kg, todėl šiuos grybus Lietuvos gyventojai gali saugiai rinkti ir valgyti.
Voveraitės, baravykai ir raudonviršiai, kurie, kaip rodo ilgalaikiai stebėjimai, yra mažiausiai 137Cs radionuklidą kaupiantys grybai. Šiek tiek didesnius šių medžiagų kiekius kaupia raukšlėtieji gudukai, pilkosios meškutės, bet tie kiekiai taip pat nėra pavojingi.
Vis dar kankina nerimas dėl renkamų grybų užterštumo 137Cs radionuklidu? Jį galite išsklaidyti patikrinę savo grybus.
Gyventojai, norintys patikrinti grybus dėl juose esančio 137Cs radionuklido kiekio, gali kreiptis į Radiacinės saugos centrą telefonu +370 5 236 1936 arba el. paštu rsc@rsc.lt. Gyventojams grybai tikrinami nemokamai.
Daugiau informacijos apie radiacinę saugą rasite skiltyje – Lietuvos žmonių radiacinė sauga.
