2016 m. antroje pusėje raketa turėtų iškelti palydovą „LituanicaSAT-2“, kurį sukūrė „Nanoavionikos“ komanda. Antrasis palydovas orbitoje galės skristi maždaug penkis kartus ilgesnį laiką nei „LituanicaSAT-1“. Negana to, palydovas turės kur kas didesnę mokslinę ir inžinerinę vertę.
„LituanicaSAT-2“ kosmose žada išmėginti ir raketinį variklį, o bandymų rezultatus tikimasi komercializuoti.
2015-ųjų pabaigoje Lietuvos kosmoso asociacija (LKA) paskelbė apie planus surengti kosminę misiją į Mėnulį. Apie idėją kol kas kalbama tik puse lūpų, tačiau jei viskas eisis kaip planuota, 2016 metais LKA vykdys intensyvius pasiruošimo 2017 m. misijai į Mėnulį darbus.
LKA dabar derasi su konkurso „Google Lunar XPRIZE“ dalyviais. Stengdamiesi pritraukti finansavimą jie siūlo jungtis ir atlikti tam tikrus eksperimentus pasinaudojant jų platformomis.
„Lietuva galėtų dalyvauti tokioje misijoje ir nusiųsti galbūt simbolinį – 1-2 kg krovinį, bet Lietuvai tai būtų svarbus žingsnis, kuris atkreiptų ir kitų šalių dėmesį“ , – apie projektą pasakojo LKA vadovas Vidmantas Tomkus.
Pasak jo, Lietuva Mėnulyje galėtų atlikti biologinius bandymus, kurie padėtų ištirti, kaip auga bakterijos, mielės ar grybai. Tokie tyrimai būtų vertingi tolimesnėms žmonių misijomis į kitas planetas.
