Lietuviškų palydovų kosmose nebėra – sudegė ir „LituanicaSAT-1“

Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybė (NORAD) patvirtino – per daugiau nei 150 dienų aplink Žemę apskriejęs apie 100 mln. kilometrų, pirmadienį, sudegdamas tankiuosiuose Žemės atmosferos sluoksniuose misiją baigė vienas iš dviejų lietuvių kurtų pirmųjų kosmoso palydovų „LituanicaSAT-1“. Misiją įvykdęs palydovas nukrito regione tarp Kanados, Šiaurės Amerikoje ir pietinio Atlanto vandenyno. Kitas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ misiją baigė šių metų gegužės pabaigoje.
Žemė iš kosmoso
Žemė iš kosmoso

 „Ši misija turi ypatingą reikšmę Vilniaus universitetui ir visai Lietuvai. Sėkminga palydovo misija yra didžiulės svarbos kosmoso technologijų ir mokslo vystymui Lietuvoje ir pagrindas ateities projektams. Mes įrodėme, kad galime sėkmingai kurti kosmines technologijas ir jas naudoti kitiems moksliniams eksperimentams kosmose“, – teigia VU mokslo reikalų prorektorius prof. dr. Eugenijus Butkus.

„LituanicaSAT-1“ buvo daugiau nei projektas, o visapusiškas išbandymas ir paliktas įspaudas visam gyvenimui kiekvienam projekte dalyvavusiam žmogui.“, – sako Vytenis Buzas.

2358 kartus Žemės orbitą apskriejęs „LituanicaSAT-1“ palydovas kurti buvo pradėtas dar 2012 metų liepą, o į kosmosą iš  Valopo salos Virdžinijos valstijoje (JAV) įsikūrusio NASA skrydžių centro kartu su kitu lietuvišku palydovu „LitSat-1“ buvo pakeltas šių metų sausio 9 dieną. Į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS) palydovus erdvėlaivyje „Cygnus 2“ nugabeno  raketa nešėja „Antares“. Žemės orbita palydovai pradėjo skrieti  vasario 28-ąją. 

„LituanicaSAT-1 buvo daugiau nei projektas, o visapusiškas išbandymas ir paliktas įspaudas visam gyvenimui kiekvienam projekte dalyvavusiam žmogui. Dirbom kaip tikra komanda, ačiū visiems kurie, tikėjo, palaikė ir kartu dalyvavo bendrame žygyje į kosmosą!“, – sako Vytenis Buzas,  „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas.

Visos misijos laikotarpiu iš palydovo gauta daugiau nei 11 tūkst. telemetrijos paketų su skaitmeniniais duomenimis apie palydovo būklę, „LituanicaSAT-1“ FM retransliatorius dirbo daugiau nei 650 val., o palydovo signalą priėmė daugiau nei 20 šalių radijo mėgėjai. Dėl šių faktų tarptautinė radijo mėgėjų organizacija AMSAT paskyrė LituanicaSAT-1 tarptautinį numerį „LO-78“, priskiriamą tik ryšių palydovų reikalavimus atitinkantiems palydovams. Šių metų balandžio 8 dieną 23 val. 46 min. 34 sek. „LituanicaSAT-1“ padarė pirmąją nuotrauką, o vėliau dar 9, kuriose užfiksuoti Žemės vaizdai, Saulė ir Mėnulis.

Kauno technologijos universiteto sukonstruotas palydovas „LitSat-1“ paskutinį kartą į Lietuvą signalą atsiuntė trečiadienį (8 val. 15 min. 15 sek.). Nuo pirmojo aktyvaus ryšio su palydovu, kuris užmegztas vasarį, buvo praėjusios 1 962 val. 30 min. arba beveik 82 paros. Per tą laiką „LitSat-1“ Žemės orbitą apskriejo 1 303 kartus ir maždaug 1,3 mln. kartų išsiuntė tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva Myli Laisvę“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis