Nepasitiki, bet naujienas vis tiek skaito
„Bitės“ užsakymu kartu su „KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutu“ atliktas tyrimas „Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje 2022“ parodė, kad socialiniai tinklai – trečias pagal populiarumą naujienų šaltinis Lietuvoje. Naujienas iš jų sužino daugiau kaip pusė lietuvių (53 proc.). Tačiau nepaisant masinio naudojimo, socialiniais tinklais pasitiki vos 9 proc. apklaustųjų.
Pirmasis pagal populiarumą naujienų šaltinis Lietuvoje – naujienų portalai. Iš jų svarbiausias žinias perskaito 67 proc., o perskaitytomis naujienomis pasitiki 20 proc.
Labiausiai pasitiki naujienomis iš televizijos (37 proc.), o naujienas iš pagrindinių televizinių kanalų gauna 60 proc. gyventojų.
Iš soc. tinklų „Facebook“ dažniausiai naudojamas svarbiausiems įvykiams sekti – jame pagrindines naujienas sužino net 68 proc. lietuvių.
„Įdomu tai, jog nors „Facebook“ yra populiariausias tinklas, 34 proc. žmonių juo naudojasi tik dėl „Messenger“ programėlės. Jei galėtų naudotis vien „Messenger“, apie 50 proc. jaunimo atsisakytų „Facebook“, – trečiadienio popietę tyrimo pristatymo renginyje pasakojo Karolis Špiliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.
„Twitter“ ar „LinkedIn“ Lietuvoje vis dar nepopuliarūs – naujienas juose seka vos 1 proc. O štai dėl karo padėties Ukrainoje itin populiarėja „Telegram“.
Jaunimas (16-25 m.) informaciją sužino iš dar labiau populiarėjančio „Youtube“ – naršydami jame praleidžia daugiau kaip 5 val. per dieną. „YouTube“ išsiskiria ir pasitikėjimu – čia talpinamas turinys vertinamas kaip patikimiausias informacijos šaltinis.
„Įdomus pastebėjimas – vyrams labiau patinka vaizdo įrašais pateikiamas turinys, tad jų favoritas – „YouTube“, – teigė K.Špiliauskas.
Kas dešimtas lietuvis naudoja netikrą profilį soc. tinkluose – kad galėtų ieškoti informacijos, palikti komentarus, pokštauti internetinėje erdvėje.
„Tikėtina, kad ši tendencija tik augs“, – komentavo Eglė Šedbaraitė, KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atstovė.
Kritika influenceriams ir perdėtai reklamai
Neatskiriama visų socialinių tinklų dalis yra nuomonės formuotojai, Lietuvoje renkantys didžiules sekėjų armijas – net 50 proc. lietuvių seka bent vieną influencerį soc. tinkluose.
Dugiau kaip pusė lietuvių yra bent kartą pirkę prekę, kuri buvo reklamuojama soc. tinkluose
Čia pastebimas paradoksas – 76 proc. apklaustųjų mano, kad nuomonės formuotojų įrašuose yra per daug reklamos, bet į jų turinį vis tiek įsitraukia, o daugiau kaip pusė (56 proc.) lietuvių yra bent kartą pirkę prekę, kuri buvo reklamuojama soc. tinkluose.
8 iš 10 apklaustųjų manė, kad atskiria reklaminį turinį nuo organiško. Aktyviausiai interneto žvaigždes seka moterys ir vilniečiai.
Net 63 proc. moterų yra bent kartą pirkusios soc. tinkluose reklamuojamą prekę. Regionų gyventojai apsipirkinėja daug rečiau – niekada soc. tinkluose reklamuojamų prekių sąmoningai nepirko net 51 proc. regionų gyventojų.
Noras naudotis atsveria rizikas
Socialinių tinklų atsisakymas lietuviams gali tapti tikru iššūkiu – net 1 iš 5 lietuvių jaučiasi nuo jų priklausomas.
Labiausiai priklausomais jaučiasi jauniausi asmenys – tai 16-25 m., didmiesčių gyventojai, kurie soc. tinkluose praleidžia daugiau kaip 3 valandas per dieną.
Ar socialinių tinklų naudojimas ateityje mažės? Kai kurie apklaustieji sako, kad norėtų mažiau laiko praleisti internete, tačiau K.Špiliauskas šį požiūrį vertino skeptiškai: „Kaip sporto klubai džiaugiasi naujametiniais pažadais, taip ir čia tas pats – žmonės norėtų, bet kažin ar tai įvyks.“
Kalbant apie kibernetines grėsmes, mūsų visuomenė jaučiasi ganėtinai apsišvietusi – net 62 proc. lietuvių įsitikinę, kad dalintis informacija soc. tinkluose yra nesaugu. Tačiau 78 proc. žmonių vis tiek bent kartą savo asmeninėje paskyroje dalinosi turiniu, o kas penktas gailėjosi dėl bent vieno patalpinto įrašo.
