Lietuvių kurtas mobilusis žaidimas „Equilibrium“ (apžvalga)

Jei prieš gerą dešimtmetį ar net seniau pliekėte „Warcraft“, šiandien galite susigrąžinti dalį emocijų žaisdami lietuvių „Outlander Studios“ kurtą mobilųjį žaidimą „Equilibrium“.
Mobilusis žaidimas „Equilibrium“
Mobilusis žaidimas „Equilibrium“ / „Outlander Studios“ nuotr.

Šis žaidimas netelpa į jokius žanrinius rėmus. Tai tiesiog žaidimas išmaniam telefonui. Mechaniškai jį galbūt būtų galima priskirti kažkokiam tolimam „tower defence“ porūšiui, bet emociškai tai grynų gryniausias „Warcraft“.

Prie šios emocijos vienodomis dalimis prisideda tiek pastatų modeliai, tiek kariai ir jų animacija, tiek užsklandoms naudojamas „Diablo“ šriftas. Pats žaismas irgi primena iki šerdies išrengtą „Warcraft“. Žaidėjas kepa „šebukus“, jie bėga ir žudo, žudosi ar griauna.

Kaip ir „Warcraft“, čia eiga primena švytuoklę. Prikepi „mėsos“ ir švysteli pas oponentą, jis arba atmuša, arba ne. Jei atmuša – švysteli saviškius atgal, ir tai tęsiasi tol, kol pas kažką nelieka „mėsos“, kuri gintų „Town Hall“.

Aišku, „Equilibrium“ resursų gamyba yra automatizuota, nėra patobulinimų medžių, o paramos veikėjus keičia paramos pastatai, bet visa kita savotiškai artima ir įdomu. Tiesa, švytuoklės principo sureguliavimui žaidime įvesta dinamiška laiko kaita, o kiekvienoje žaidimo paroje yra laimės valandos, per kurias vienos kariaujančios pusės kariai tampa galingesni.

„Outlander Studios“ nuotr./Mobilusis žaidimas „Equilibrium“
„Outlander Studios“ nuotr./Mobilusis žaidimas „Equilibrium“

Žemas startas

Taip pat reikia pripažinti, kad šiuo metu žaidimas iš tiesų tėra „gera pradžia, pusė darbo“ stadijoje. „Outlander Studios“ turi gražių koncepcinių piešinių, dailios ir užsklandos, todėl man visiškai nesuprantama, kodėl kampanijos režime nėra istorijos. Ji ten būtina – net tik tam, kad minute-kita ilgiau išlaikytų žaidėjo dėmesį, bet ir tam, kad subalansuotų kai kuriuos dizaino sprendimus.

Pavyzdžiui, kūrėjai leidžia savarankiškai rinktis sekančią zoną, kurią pulsime – tai yra šaunu, bet tuo pat metu kelia erzelį. Jei kiek paskubi ir nubėgi tolyn, praleistos, žemesnio lygio, zonos tampa neįdomios. Siužetas galėtų tai kompensuoti, kad ir sekant nenuoseklią istoriją, o kiekvienai žemei sukuriant po įvadą.

Aš tikrai nesinervinčiau, kad grįžęs prie ankstesnių žemėlapių netenku vienuolynų, jei ten būtų anekdotų apie tai, kad vienuoliai verda alų. Taip pat kampanijos režime labai trūksta kažkokių progreso pojūčių. Nepakenktų joks sprendimas pradedant banalia „XP“ sistema, baigiant galimybe pasirinkti vienkartinius patobulinimus sekančiam mūšiui, kurie, tarkim, galėtų priklausyti nuo to, kokioje žemėje koveisi prieš tai.

Toks sprendimas ne tik suteiktų kažkokią prasmę pasaulio žemėlapiui, bet ir įvestų tam tikrų taktinių niuansų, žaidėjai pasitaupytų žemesnius lygius, kad vėliau juos „išvalę“ gautų, kad ir neženklią, paramą lygiuose, kurie pasirodys per sunkūs.

Norint pritraukti platesnes žaidėjų mases, taip pat reiktų baigti kurti apmokymo misijas, nes, tarkim, kaip veikia bažnyčia, kiekvienas privalo suprasti savarankiškai. Deja, ne visi žaidžiantys telefonu turi tam noro, laiko ir polėkio.

Įmetus siužetinių užsklandų ir suteikus šiek tiek žaismo pasaulio žemėlapyje, kampaniją būtų galima laikyti baigta ir smagia. Turime gan konkurencingą produktą, kuris pilnai atsiskleis startavus tinklo režimui, tačiau iki tol reikia sukaupti masę žaidimu patenkintų vienišių.

Mes testavome nemokamą „Android“ versiją, testui naudojome „Samsung Galaxy S2“. Žaidimas sukasi sklandžiai, atrodo dailiai ir yra vertas dėmesio. Nemokamoje versijoje atrakinta tik žmonių rasė, norint įsigyti chaoso demonus, teks pakloti 2 svarus (8,8 Lt).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Aukščiausios klasės kavos aparatai: ar verta į juos investuoti?
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai