O prie EBSI prisijungusių 28 Europos šalių gyventojams – daugiau mobilumo ir galimybę užsienyje paprastai naudotis paslaugomis, kurioms reikia vartotojo tapatybės nustatymo.
Bandomajame projekte dalyvavo ir Kauno technologijos universitetas, išbandęs diplomų ir kitų išsilavinimą pagrindžiančių įrašų apsikeitimą su Tamperės universitetu Suomijoje.
Asmens duomenų kontrolė – jo savininko rankose
Baigiamojoje projekto konferencijoje buvo pasidalinta „DLT Node“ projekto įžvalgomis, kartu su EBSI ekspertais, pilotinių projektų dalyviais, šalies institucijų atstovais aptartos tolimesnės EBSI plėtros galimybės.
Asociacijos „Infobalt“ Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių vadovas Virgilijus Dirma teigė, kad EBSI buvo sukurta rinkai kaip platforma, paremta atvirais standartais ir skaidriu valdymo modeliu. Ji atitinka visus europinius duomenų apsaugos, patikimumo užtikrinimo ir identifikacijos reglamentus, naudojamas atvirasis kodas.
„Ši platforma leidžia patiems nuspręsti, su kuo ir kokia apimtimi dalintis duomenimis, kurie yra vienas pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos variklių“, – sakė V. Dirma ir pridūrė, kad EBSI panaudojimas gali padėti efektyviai spręsti kibernetinio saugumo iššūkius.
Blockchain gali padėti supaprastinti atpažinimo procesus ir sumažinti sukčiavimą, pagreitinti administracinius procesus ir sumažinti operacijų išlaidas. Be to, patys vartotojai gali kontroliuoti savo duomenis, užtikrinti siuntėjo ir gavėjo atsekamumą, duomenų vientisumą.
„Tikiu, kad ne už kalnų tas laikas, kai ispanas, atvykęs į Lietuvą ir pamiršęs savo vairuotojo pažymėjimą, galės su programėle įrodyti policijos pareigūnui, kad turi teisę vairuoti automobilį“, – vylėsi „Infobalt“ atstovas.
Anot EBSI mazgą Lietuvoje diegusios įmonės „Systems integration solutions“ vadovas Rišardo Bedulskio, dabartiniai skaitmeniniai identifikacijos sprendimai, pavyzdžiui, el. parašai, reikalauja papildomo lankstumo, funkcionalumo ir platesnio naudojimo, ko realizacijai ir kuriamo tokio tipo sprendimai.
„Turime žmones, darbuotojus, kurie migruoja tarp valstybių, ir jiems naudojimasis skaitmeninėmis paslaugomis tampa komplikuotas. EBSI galėtų tai įgyvendinti. Kartu su EBSI ateina ir keitimasis elektroniniais duomenis, o ne dokumentais. Matome, kad tokių sprendimų poreikis didėja ir Europa investuoją į jų plėtrą – finansiškai palaikydama tarptautinius projektus , kurių tikslas naudoti šią technologiją plačiu mastu. Kviečiame valstybines institucijas bei verslo atstovus prisijungti ir dalyvauti šiuose projektuose.“, – teigė jis.
Siekia plėsti tiek panaudojimą, tiek tarptautinį suderinamumą
„ES ambicija – tapti blockchain ir paskirstytųjų įrašų (angl. distributed ledgers) technologijų pasauliniu lyderiu“, – teigė Daniel De Seuil, Europos blokų grandinės technologijų grupės ekspertas, kuruojantis Europinės savarankiškos tapatybės struktūros klausimus.
Anot jo, šią platformą ES sieks plėsti per tarptautines viešąjį ir privatų sektorių jungiančias organizacijas ir didinti suderinamumą globaliame lygmenyje.
Todėl yra numatytos investicijos ir į infrastruktūrą bei inovatyvius ES startuolius, dirbančius blokų grandinės technologijų srityje.
„Bet, svarbu pabrėžti, kad iš pat pradžių buvo galvojama ne tik apie infrastruktūrą. Buvo siekiama pateikti ne tik tuščią tinklą, platformą, bet tuo pat metu apgalvoti, sukurti ir pasiūlyti galimus EBSI panaudojimo scenarijus“, – pabrėžė D. de Seuil.
Tokių dabar yra keturi – dokumentų atsekamumo, europinio savarankiško skaitmeninio identifikavimo (kai vartotojas pats susikuria, saugo ir kontroliuoja savo identifikatoriaus – skaitmeninio paso, kuriam nereikia centralizuotos institucijos, duomenis), diplomų valdymo ir patikimo apsikeitimo duomenimis (pvz., tarp mokesčių administratorių, muitinių).
Visi šie panaudojimo scenarijai yra pateikiami su pavyzdiniu kodu, kas pagreitina prisijungimą prie EBSI.
Dar trys yra kuriami – smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo, prieglobsčio ir Europos socialinės apsaugos platformos valdymui.
„Mūsų idėja nėra padengti visus sektorius panaudojimo būdais. Mūsų tikslas – skatinti verslą, viešąjį sektorių ateiti ir siūlyti savo idėjas, kai joms realizuoti nepakanka įprastų sprendimų, o reikia blokų grandinės technologijos, – aiškino D. de Seuil. – Šie pasiūlymai būtų atrenkami EBSI partnerių, o atrinktiems suteikiama ekspertinė pagalba juos išplėtoti iki veikiančių modelių. Taip pat yra numatytas finansavimas naujų naudojimo būdų išplėtojimui.“
Išbandytas ir Kauno technologijos universitete
EBSI buvo išbandytas ir tarp Europos universitetų. Bandomajame projekte dalyvavo 18 universitetų iš 15 EBSI šalių narių. Tarp jų buvo ir Kauno technologijos universitetas.
Šio projekto kuratorius, Rovira i Virgili (Ispanijoje) universiteto IT vadovas Lluis Alfons Arino Martín sakė, kad projekto tikslas buvo pademonstruoti, kad EBSI gali realizuoti asmens išsilavinimo duomenų patikrinimą tarptautiniu mastu laikantis europinio savarankiškos tapatybės nustatymo principų – kai studentas diplomą gali „įsidėti“ į savo skaitmeninę piniginę – skaitmeninį dėklą ir pateikti tai institucijai, kuriai reikia pasitikrinti diplomo duomenis.
„Realybėje tai reiškė, kad vienas universitetas kurioje nors EBSI dalyvaujančių šalių turėjo išduoti edukacinius kredencialus, o kitas universitetas arba darbdavys kitoje šalyje turi galėti juos patikrinti“, – aiškino jis.
L.Martin taip pat pabrėžė, kad nors šiuo metu universitetai turi savo akademinius tinklus, kuriuose jau dabar keičiasi informacija apie diplomus ir kitais išsilavinimo duomenimis, bet jie leidžia duomenimis dalintis tik tarp mokslo įstaigų, be to, pats studentas nėra savininkas šios informacijos.
„EBSI leidžia studentui turėti nuosavus išsilavinimo duomenis, be to, tai suteikia daugiau galimybių, pavyzdžiui, prisijungti ir verslui, darbdaviams, kuriems reikia patikrinti išsilavinimo duomenis“, – paaiškino L.Martin.
Šiame projekte taip pat dalyvavusio Kauno technologijos universiteto (KTU) IT departamento vadovas Arvydas Žiliukas pažymėjo, kad didžiulis EBSI privalumas – Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų įgyvendinimas, kuris, naudojant EBSI, yra gerokai supaprastinamas technologiškai.
KTU partneris projekte buvo Suomijos Tamperės universitetas, su kuriuo buvo išbandyta ir visa studento „kelionė“: KTU suformavo tam tikrą duomenų rinkinį, kurį studentas įsidėjo į savo skaitmeninį dėklą, o Tamperės universitetas jos galėjo nuskaityti, pasitikrinti jų validumą.
A. Žiliukas pažymėjo, kad susiduriama su iššūkiais, bet jie nėra specifiniai EBSI ir daugiausia susiję su vieningos išsilavinimo duomenų struktūros – mikro-kredencialų duomenų formato nebuvimu.
Klausimai dėl asmens identifikatoriaus ir institucijų pasiruošimo
Konferencijos dalyviai ir klausytojai nemažai laiko skyrė diskusijoms dėl asmens identifikatoriaus naudojimo. Nes ne visos šalys turi juos vienodus, pavyzdžiui, Lietuva naudoja asmens kodą, bet kitose tam naudojamas mokesčių mokėtojo identifikatorius.
Problemos, ekspertų teigimu, atsiranda, kuomet norima atverti sistemas užsienio piliečiams. Buvo paminėta, kad Lietuvos skaitmeninės viešosios paslaugos kaip ir yra prieinamos užsienio piliečiams, tačiau jų suteikimą toliau stabdo tai, kad užsieniečiai nėra niekaip identifikuojami gyventojų registre.
Arūnas Cijūnaitis, LR Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius pripažino, kad valstybinių ir viešojo sektoriaus organizacijos šiuo metu yra menkai pasiruošusios panaudoti blokų grandinės technologijas – tai lemia žinių stoka.
„Tenka sutikti, kad blockchain daugeliui asocijuojasi su kriptovaliutomis ir šis šleifas sukelia atstūmimo reakciją, kuri trukdo žvelgti, kaip jomis būtų galima pasinaudoti“, – teigė A.Cijūnaitis.
„Mes žiūrime, kaip bus valdomas EBSI, kaip saugoma ta informacija plačiau nei vienos šalies teritorijoje, kaip bus galima komunikuoti, kaip bus įteisinama. Nori nenori kažkuriuo metu mes turėsime peržengti Lietuvos sienas, kas šiuo metu yra šiek tiek problematiška“, – kalbėjo jis.
„Kita vertus, kitos valstybės peržengs mūsų sienas, kurios laikys tam tikrą dalį informacijos mūsų šalyje, o mes – pas juos. Čia kol kas yra daugiau ne technologinis, o teisinis klausimas. Matome tai kaip tam tikrą iššūkį, kuris lemia mūsų galimybes naudoti šias technologijas“, – reziumavo A.Cijūnaitis.
Už šią publikaciją atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
