Žiemos nuotaikos trečiadienio rytą pasirodė bent keliose Lietuvos vietose – Alytaus, Rokiškio, Zarasų ir Kauno rajonuose. Pranešama, kad antradienį pirmasis sniegas pasirodė ir Estijos šiaurės vakaruose.
„Iš esmės sniegas pasirodė visur, išskyrus vakarinius Lietuvos rajonus, iš ten pranešimų negavome“, – 15min komentavo meteorologas Gytis Valaika.
Jo teigimu, vietomis sniegas pabaltino žemės paviršių. Kitur plonu sluoksniu trumpam buvo padengti automobiliai.
Šiemet sniegas iškrito savaite vėliau, nei praėjusiais metais. 2021 m. pirmosios snaigės pasirodė lapkričio 8 dieną Visagine.
Tačiau palyginus su praėjusiomis žiemomis, šiemetinis sniegas iškrito pačiu laiku. 2011–2021 metais penkis kartus pirmasis sniegas iškrito spalio 21–29 dienomis, o likusius penkerius metus – tarp lapkričio 13–21 dienos.
Kada užfiksuotas ankstyviausias sniegas? Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis tai buvo rugsėjo 28 d., kai 1972 m. krituliai nuklojo Panevėžio kraštovaizdį. Lyginant su tuo, sniegas lapkritį nėra neįprastas reiškinys, nes Lietuvoje snigti dažniausiai pradeda spalio bei lapkričio mėnesiais.
Statistika rodo, kad daugiausia sniego žiemą iškrenta Aukštumose – Skuode, Telšiuose, Plungėje, Rietave bei greta esančiuose miesteliuose.
Tuo tarpu pietines Žemaitijos aukštumas labiausiai mėgsta ir pūgos: šiame regione per metus jos siaučia 100–130 valandų.
Prieš beveik šimtmetį buvo užfiksuotas storiausias sniego sluoksnis šalyje, kai Laukuvoje per visą stebėjimo laikotarpį sniego danga pasiekė net 94 centimetrus.
Mokslininkai visame pasaulyje pastebi, kad tkimybė, kad gūdžių žiemų tikimybė vis labiau mažėja. Tendencijos rodo, kad Lietuvoje sniego iškrenta vis mažiau, o iškritęs jis neišsilaiko tiek, kiek anksčiau.
Tai, kad šylantis oras mažina sniego kiekį, galima pastebėti iš metinės oro temperatūros nuokrypių nuo standartinės klimato normos (1991–2020 m.) Lietuvoje: dar 1991 metais nuokrypis siekė –0,2 laipsnius pagal Celsijų, o štai 2019 metais temperatūros nuokrypis pasiekė beveik +2 laipsnius pagal Celsijų.