Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvoje lankėsi išskirtinės programavimo kalbos kūrėjas

Prieš 25 metus sukurtos „Lua“ programavimo kalbos, kuri šiandien naudojama nuo naftos bendrovių mokslinių tyrimų iki kompiuterinio žaidimo „World of Warcraft“ bendruomenių, kūrėjas ir vyr. architektas prof. Roberto Ierusalimschy pirmą kartą lankėsi Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.
Roberto Ierusalimschy
Roberto Ierusalimschy / Organizatorių nuotr.

Rugsėjo 6-7 dienomis Kaune vykusioje Lua programavimo kalbos konferencijoje jis kalbėjo apie programavimo kalbos sukūrimą, sėkmingą paplitimą visame pasaulyje bei atskleidė tokių kalbų kūrimo principus. Konferencijoje lankėsi ir „Lua“ programavimo kalbą naudojančių „Cloudflare“, „Booking.com“, „Kaspersky Lab“, „Oracle“, „Uber“ bei kitų gerai žinomų bendrovių atstovai, kurie dalinosi savo patirtimi įveikiant šiuolaikinius IT iššūkius.

Pirmąjį Lietuvoje ir jau dvyliktąjį pasaulyje renginį šiemet iniciavo bendrovė „Cujo AI“. Kauno miestas renginio estafetę perėmė iš San Francisko, JAV, kur tarptautinė „Lua“ konferencija vyko pernai.

„Lua“ kalbą renkasi žinomos įmonės

„Lua“ programavimo kalba buvo sukurta 1993-ais, o jos tikslas buvo patenkinti tuo metu sparčiai augusią programinės įrangos individualizavimo paklausą. Tad „Lua“ kalba, vienijanti dirbančius IT specialistus visame pasaulyje, yra nedidelis bendrų funkcijų rinkinys, kurį galima išplėsti bei išspręsti skirtingas problemas.

„Lua“ programavimo kalba yra išskirtinė dėl savo mažo dydžio – ji mažesnė nei vienas megabaitas – ir nesudėtingo naudojimo. Todėl ji puikiai tinka programavimo srityje didelės patirties neturintiems naujų produktų kūrėjams. Taip pat ši kalba yra atviro kodo, todėl ją savo poreikiams prisitaiko ir naudoja daugybė gerai žinomų įmonių, pvz., „Lua“ kalba naudojama „Nikon“ fotoaparatuose, „Adobe“ programose, išmaniuosiuose daiktuose, laikrodžiuose ar kompiuteriniuose žaidimuose. Garsaus žaidimo „World of Warcraft“ entuziastai šiuo metu taip pat yra viena iš didžiausių šią programavimo kalbą naudojančių bendruomenių“, – sakė R.Ierusalimschy.

Pasak jo, tokia programavimo kalba gali įveikti net ir pramoninius iššūkius: „Lua“ kalba buvo adaptuota Brazilijos naftos kompanijai, kuri sėkmingai šią kalbą naudoja iki šiol. Naftos bendrovėje moksliniams tyrimams buvo reikalingas grafinis duomenų pateikimas, kurį pavyko realizuoti pasitelkus programavimo kalbą.

Tuo metu bendrovėje „Cloudflare“ dirbantis sistemų inžinierius Javieras Guerra konferencijoje teigė, kad „Lua“ kalba įmonei padeda susitvarkyti su paslaugų migracijos iššūkiais: „Bendrovei pereinant prie ARM serverių, mums reikia perkelti visas paslaugas iš dabartinės aplinkos į kur kas dinamiškesnę ir modernesnę, todėl „Lua“ programavimo kalba dėl savo galimybių padeda įveikti šiuos kylančius iššūkius“.

Lietuva vis labiau matoma tarptautiniame IT žemėlapyje

Šių metų renginį „Lua“ organizacijai padedanti organizuoti bendrovė „Cujo AI“ kuria ir tiekia telekomunikacijų kompanijoms dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus saugumo, įrenginių atpažinimo bei tinklo analizės srityse. Pasak vieno iš įmonės įkūrėjų, programavimo skyriaus Lietuvoje vadovo Sauliaus Tvarijono, „Lua“ kalba neatsiejama nuo bendrovės siūlomų sprendimų.

„Lua“ kalbą naudoti renkamės dėl jos inovatyvumo ir efektyvumo. Mūsų sprendimai yra skirti apsaugoti namų interneto tinklą, ir Lua kalbos lankstumas tam puikiai tinka. Mes didžiuojamės turėdami galimybę prisidėti prie šio renginio organizavimo ir kartu suburti „Lua“ bendruomenę Lietuvoje“, – teigė S. Tvarijonas.

Programavimo kalbos ateitis

Konferencijoje susirinkusiems dalyviams iš Lietuvos bei viso pasaulio, „Lua“ programavimo kalbos kūrėjas R.Ierusalimschy akcentavo, kad ateityje šios kalbos poreikis didės, tačiau dinamiškame IT pasaulyje visada gali atsirasti vietos ir naujoms kalboms.

„Ateityje, daugėjant kuriamų išmaniųjų įrenginių bei žaidimų, „Lua“ kalbos jų kūrėjams prireiks vis labiau, o taip pat augs ir šią kalbą naudojančios atskiros bendruomenės. Žinoma, visada yra galimybės bei poreikis naujoms programavimo kalboms, tačiau šiuo metu pasaulyje plačiausiai paplitusios kalbos siekia dvi dešimtis, todėl visiems norintiems ir planuojantiems ateityje sukurti naują programavimo kalbą, pirmiausiai reikia gerai išmokti bei perprasti jau esančias“, – apibendrino profesorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?