„Tai ateities technologija, todėl pirmaujančioms telekomunikacijų įmonėms svarbu investuoti į šią sritį jau dabar. Prognozuojama, kad 2025 m. pasaulyje veiks 5 mlrd. prie mobiliojo ryšio tinklų prijungtų įrenginių – beveik penkiskart daugiau nei yra dabar. Pažangių daiktų interneto technologijų atsiradimas Lietuvoje yra galimybė ekosistemos proveržiui ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas.
Išsirinko švedų „Ericsson“ įrangą
Kartu su išmanaus vandentiekio ir elektros skaitiklių projektais startuoja ir dvi pagrindinės daiktų interneto technologijos: pirmoji Baltijos šalyse, Lenkijoje ir kitose regiono šalyse siaurajuosčio NB-IoT (angl. Narrowband Internet of Things) ir LTE CAT-M (angl. „Long Term Evolution“).
Šioms technologijoms vystyti „Bitė“ išsirinko partnerio Švedijos gamintojo „Ericsson“ įrangą.
„NB-IoT leidžia prisijungti didesniam įrenginių kiekiui, geriau prasiskverbia per kliūtis, pasižymi mažesne delsa, tačiau negali siųsti tiek duomenų, kiek siunčia šiek tiek greitesnė LTE CAT-M technologija. Jei NB-IoT labiau skirta išmaniems apskaitos skaitikliams, gatvių apšvietimui ar parkavimo jutikliams, tai LTE CAT-M tinkamesnė mobiliems daiktams – kasos aparatams, sveikatos stebėjimo priemonėms ar signalizacijoms. Be to, LTE CAT-M palaiko balso paslaugą, o tai leidžia, pavyzdžiui, per stebėjimo kamerą perduoti balso žinutę“, – skirtumus vardija G.Butėnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad šių technologijų nauda visapusiška – siaurajuostis daiktų internetas gali pagerinti įvairių įmonių ar organizacijų paslaugų kokybę, sutaupyti kaštų bei padidinti darbo efektyvumą, apsaugoti rizikingai dirbančius žmones, Pavyzdžiui, anksčiau trys „Vilniaus vandenų“ darbuotojų brigados fiziškai leisdavosi į šulinius, lankydavo pastatų rūsius ir rankiniu būdu surinkdavo skaitiklių duomenis. Šiandien daiktų internetas tokį matavimą, kuris kelia pavojų darbuotojų sveikatai, paverčia istorija.
Pasirinktas tvarus sprendimas
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad svarbus siaurajuosčio daiktų interneto pranašumas – taupiai vartojama energija.
„Niekas nenorėtų keisti milijono išmanių elektros skaitiklių kas pusmetį, todėl jų veikimui reikalinga itin mažai energijos suvartojanti technologija. NB-IoT ir LTE CAT-M daiktų interneto
technologijos nepasižymi sudėtingais signalų apdorojimo procesais, todėl yra ženkliai taupesnės už tradicinio ryšio technologijas. Pavyzdžiui, Lietuvoje vandens skaitiklių baterijos tarnaus mažiausiai šešerius metus, o elektros skaitiklių net dešimtmetį“, – pažymi „Bitės“ technologijų vadovas.
Praėjusiais metais „Bitė“ ir „Vilniaus vandenys“ susitarė į siaurajuosčio daiktų interneto tinklą prijungti daugiau nei 8 tūkst. pastatų įvadinių šalto vandens skaitiklių, leidžiančių nuotoliniu būdu sekti jų rodmenis. Kadangi skaitikliai giliai po žeme, šiam sprendimui naudojama itin didele skvarba pasižyminti NB-IoT technologija. Nuo šių metų „Bitė“ bendradarbiauja ir su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO), kurio 1,2 mln. naujos kartos skaitiklių reikalauja didesnės spartos, todėl jiems naudojamos abi – NB-IoT ir LTE CAT-M – technologijos.
Pakeis šiek tiek senstelėjusias technologijas
Siaurajuostį daiktų internetą „Bitė“ žada vystyti keliomis kryptimis. Visų pirma, jis pakeis ar papildys tradicinius, šiek tiek senstelėjusius 2G tinkle veikiančius telemetrijos sprendimus saugumo ar energetikos srityse. Taip pat technologija suteiks galimybę įgyvendinti įvairius išmaniojo miesto sprendimus – nuo šiukšlių išvežimo, šiukšliadėžėms pačioms pranešant apie užsipildymą, taršos stebėjimo iki pastatų valdymo, gatvių apšvietimo ar automobilių parkavimo.
„Šių technologijų ateitis ne tik išmaniuosiuose miestuose, bet ir žemės ūkyje. Žmonės galės lengviau stebėti dirvožemio drėgmę, temperatūrą bei rūgštingumą, išmaniai laistyti žemę ir net sekti konkrečius laikomus gyvulius. Tik laiko klausimas, kada prie daiktų interneto prisijungs ledus ar gėrimus šaldanti įranga, vežimėliai, keltuvai, kroviniai, dėžės, padėklai ar kita sandėlio technika. Bus lengviau sekti krovininius vilkikus, viešai naudojamus dviračius“, – tvirtina G.Butėnas.