Toks reiškinys retokai pastebimas ir užfiksuojamas, kadangi jis atsiranda ir išnyksta vos per keletą ar keliolika minučių, todėl kažkam pamatyti ir užfiksuoti tokį reiškinį ne visada pavyksta. Didžiausia tikimybė išvysti tokius banguotus debesis yra vėjuotą dieną, esant dideliam atmosferos nestabilumui.
„Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsiranda jūros bangavimą primenantys debesys yra vėjo greičio skirtumai ir temperatūros pokytis kylant aukštyn nuo žemės paviršiaus. Apatiniuose atmosferos sluoksniuose vėjo greitis turi būti mažesnis, viršutiniuose – staigiai padidėti. (Būtent taip ir buvo liepos 8 d., kadangi apatiniame atmosferos sluoksnyje oras buvo ramus, tačiau maždaug jau nuo >3 km aukščio fiksuotas stiprokas pietvakarių oro srautas; dar aukščiau – sraujymė arba savotiška labai greitai judančio oro upė atskirianti skirtingas oro mases). Lūžtančios bangos debesų forma susidaro tuomet, kai šilto oro srovės keliauja per šaltesnį, tankesnį bei lėtesnį oro sluoksnį“, – aiškina „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Anot socialinio tinklo grupės, atmosfera yra tarsi sluoksniuotas pyragas. „Net giedrą dieną, kai danguje nieko nematote oras maišosi, jame daug įvairių oro sluoksnių: vieni sausesni, kiti drėgnesni, dar kiti su stipriais ar silpnais vėjais ir pan.“, – teigiama įraše.
Jame taip pat priduriama, kad Kelvino Helmholtz'o nestabilumas yra pastebėtas ir kitose Saulės sistemos planetose.
„Reiškinį 2004 metais Saturno atmosferoje užfiksavo Cassini-Huygens kosminis zondas, taip pat reiškinys buvo pastebėtas Jupiteryje, šalia Raudonosios dėmės. Taigi, šis reiškinys nėra būdingas tik mūsų planetos atmosferai“, – nurodoma įraše.
