„Pakilęs į kosmosą buvau apstulbintas mūsų Žemės grožio. Mačiau, kokia maža ji yra – ją galima apskristi vos per pusantros valandos! Deja, mačiau ir kokia pažeidžiama yra mūsų planeta, nes iš viršaus galima matyti, kiek daug žalos jai daroma. Manau, kone visi astronautai pasakytų tą patį“, – ketvirtadienio pavakarę vykusioje spaudos konferencijoje pasakojo G.Grečka.
Gerai nusiteikęs kosmonautas, 15min.lt paklaustas, koks buvo pavojingiausias jam nutikęs įvykis kosminėje stotyje, apie rizikingą kosminio kostiumo bandymą atvirame kosmose pasakojo tarsi apie nuotykį. Operacija buvo pavojinga dar ir dėl to, kad kosmonautas į atvirą kosmosą įžengė ne pro tam skirtą liuką, o pro angą, kuri skirta kosminių laivų prijungimui. Mat kosmonautams buvo skirta užduotis patikrinti, ar orbitinė stotis nebuvo pažeista per nesėkmingą kosminio laivo prisijungimą.
Kadangi tai buvo nestandartinė situacija, atidaryti šiai angai kosmonautai turėjo specialų įrankį, panašų į bankų seifams atidaryti skirtą aparatą. „Deja, liukas neatsidarė. Tada mes jį atidarėme rusiškai: aš laikiau liuką, Jurijus (J.Romanenka, „Soyuz 26“ įgulos narys – aut. past.) mane laikė už kojų ir mes jį traukėme. Kai atidarėme, susimąstėme – o ką, jei grįžtant jis neužsidarys?“ – dabar jau su šypsena pavojingą situaciją prisiminė G.Grečka.
Nuotykiai čia nesibaigė: netikėtai jis pastebėjo, kad iš naujojo kosminio kostiumo nuteka deguonis, o tai išties nemaloni žinia žengiant į beorę erdvę. Laimei, jam pavyko greit atrasti nutekėjimo priežastį ir kostiumą sutaisyti.
Kai atlikome užduotį ir grįžęs nusiėmiau kostiumą, pirmiausia čiupinėjau kojas, nes norėjau patikrinti, ar jas dar turiu. Jos buvo šaltos kaip ledas.
„Baigęs misiją grįžau, o Jurijus man sako: „Aš buvau taip arti atviro kosmoso, aš irgi noriu išeiti. Galbūt daugiau niekada neturėsiu tokios užduoties ir galimybės.“ Aš jam atsakiau: „Neturime tam laiko, nes viskas yra suplanuota, bet aš tave suprantu. Eik“, – prisiminė G.Grečka. – Turėjome mažai laiko. Jis pasispyrė ir skriejo pro mane, o aš pasitraukiau, kad jam netrukdyčiau. Jis praskrido pro mane, o kai mano galvą pasiekė jo kojos, pamačiau, kad jo saugumo lynas nepririštas. Jis skrido į atvirą kosmosą be jokios apsaugos! Taigi aš jį sučiupau už kojos ir paklausiau: „Jura, kur tu čia susiruošei?“ Pasirūpinus saugumu jis įžengė į atvirą kosmosą, apsižvalgė ir tada mes grįžome į stotį. Laimei, liukas sėkmingai užsidarė.“
Kosminiame kostiume buvo įrengta ir nauja vėsinimo sistema, kuri veikė ne visai taip, kaip turėtų. „Mano veidas nebuvo vėsinamas, aš prakaitavau, prakaitas tekėjo į akis, bet mano kojos buvo atšalusios ir aš jų nejaučiau. Kai atlikome užduotį ir grįžęs nusiėmiau kostiumą, pirmiausia čiupinėjau kojas, nes norėjau patikrinti, ar jas dar turiu. Jos buvo šaltos kaip ledas. Atsiguliau į lovą, išgėriau dešimties dienų leistiną kontrabandinio konjako normą, užmigau, o atsikėlęs jau jaučiau kojas“, – kalbėjo kosmonautas.
Vėliau kosmonautas paaiškino, kad „leistina norma“ buvo 7,5 gramo konjako per dieną. Žinoma, ją nustatė ne skrydžio koordinatoriai, o patys kosmonautai: „Mes juk irgi žmonės, kai ką darome pagal save. Kalbant apie alkoholį, visų pirma, aš nieko nelegaliai į kosmosą nenugabenau. Mes „paveldėjome“ tą butelį iš ankstesnės misijos, kuri jį ten paliko. Ten buvo 1,5 litro. Paskaičiuokit patys: du žmonės, šimtas dienų – 7,5 g per dieną!“