Kol vyksta nuolatinės ekspozicijos įrengimo darbai, lankytojus Etnokosmologijos muziejus kviečia į šiuolaikiškai ir išradingai įrengtas laikinųjų parodų erdves. „Turime kuo nustebinti – greta kitų dalykų, kūrybingai suformuotuose teminiuose stenduose pasakosime ir apie Mėnulio užkariavimą, lietuvių mokslininkų indėlį į visatos pažinimą bei pasiekimus astronautikoje, Molėtų astronomijos observatorijos istoriją, reikšmę ir mokslinį kontekstą, suteiksime galimybę išvysti unikalų meteoritinės medžiagos rinkinį, kai kuriuos meteoritus net palaikyti rankose, prisiliesti prie praeities, menančios Saulės sistemos gimimą“, – žada muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.
Vadovas primena, kad provokuojančios susimąstyti, skatinančios pažinti įvairias žmogaus ir kosminio pasaulio ryšio formas bei prasmes, pažintinės muziejaus programos, ekspozicijos turinys yra pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms, patrauklus šeimoms.
Pagrindiniu šio muziejinio sezono akcentu tapusioje meteoritų kolekcijoje – daugiau nei trys dešimtys „dangiškųjų akmenų“ pavadinimų, kone du šimtai skirtingų egzempliorių iš viso pasaulio, tarp kurių – originalios Mėnulio ir Marso uolėnos, garsiausi geležiniai ir akmeniniai meteoritai, legendinio Žemaitkiemio aerolito, kritusio Ukmergės rajone 1933 m. vasario 2-ąją, fragmentas.
Surinkti pagrindinių klasifikacinių tipų meteoritinę medžiagą su muziejumi bendradarbiaujančiam kolekcijos savininkui Andrejui Jerochovui prireikė daugybės metų, pastangų ir sėkmės. Kiekvienas egzempliorius turi savąjį naratyvą, išskirtinumą, kultūrinę ir mokslinę vertę. Pavyzdžiui, eksponuojami meteoritai iš Mėnulio yra „švieži“, nepaveikti erozijos, į mūsų pasaulį atkeliavę palyginus neseniai. Tokią medžiagą rankose laikė amerikiečių astronautai Mėnulyje.
Laikinosios etnokosmologijos muziejaus ekspozicijos architektas Kristijonas Svalbonas ir dailininkas Juozapas Švelnys džiaugiasi, kad idėja įdomiausias temas bei jas reprezentuojančius eksponatus perkelti į netradicinę, kiek neįprastą aplinką praeitais metais visiškai pasiteisino, todėl kūrėjai dėl šiųmečių techninių ir estetinių sprendimų neabejojo.
„Įgyvendinome visus metus brandintą viziją laikinųjų parodų erdvėje vizualiai patraukliai, suprantamai ir informatyviai atskleisti Mėnulio misijos, lietuvių kilmės astronauto skrydžio, observatorijos Kulionyse įsteigimo sukakčių temas, jas organiškai suderinti su didžiulio pažintinio ir emocinio krūvio meteoritikos paroda. Manyčiau, su iššūkiais susidorojome – integruodami naują aktualią problematiką, visiškai išlaikėme muziejaus koncepcinį uždavinį atskleisti skirtingus kosmojautos aspektus, ir ekspozicijoje sukūrėme atitinkamą nuotaiką – juk čia dangus paliečia žemę ir ima pasakoti savo istorijas, kurios stulbina, pribloškia, kartais – pralinksmina, bet abejingų nepalieka,“ – apibendrina K.Svalbonas.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus įkurtas 1990 m. Įspūdingose požeminėse galerijose suformuota originali apie kosminių įvaizdžių raidą bei įtaką kultūrai ir mokslui pasakojanti ekspozicija nuo pat pradžių traukė daugybę lankytojų. 1997 m. LEM pradėjo veikti pirmasis šalyje tik edukacijai skirtas 40 cm. skersmens reflektorinis teleskopas. 2007-aisiais vyko muziejaus pastatų komplekso rekonstrukcija, po kurios pagrindiniame bokšte savąją akį atvėrė vienas didžiausių Europoje – 80 cm. skersmens – mėgėjiškiems poreikiams pritaikytas teleskopas. Egzotiškose vidinėse ir išorinėse muziejaus erdvėse nuolat priimamos ekskursijos, vyksta kultūriniai renginiai, giedromis naktimis organizuojami stebėjimai. 2019-ųjų pabaigoje po rekonstrukcijos duris žada atverti itin moderni, inovatyvi nuolatinė ekspozicija.
