Originalus turinys – nuo kosminių aparatų maketų iki meteoritų kolekcijos, nuo paleoastronomijos iki svaiginančių šiuolaikinio mokslo atradimų, nuo archainių visatos vaizdinių iki nežemiško proto paieškų problemos – atskleidžia įvairialypius žmogaus santykius su kosminiu pasauliu, pasakoja apie kruopštų ir nuoseklų mėginimą suvokti savąją vietą jame.
Muziejaus direktorius dr. Gunaras Kakaras sako, jog jo vadovaujamai įstaigai rekonstrukcijos laikotarpis yra tikras išbandymų metas, tačiau su iššūkiais pavyksta susidoroti.
„Laimėjus ES Struktūrinių ir investicinių fondų finansinę paramą muziejaus paslaugų plėtrai, uždarėme požemines ekspozicines galerijas, mat prasidėjo ilgai laukti pastoviosios ekspozicijos patalpų pertvarkos darbai, - teigia G.Kakaras. – Svarbiausias, įdomiausias etnokosmologijos temas bei jas reprezentuojančius eksponatus per trumpą laiko tarpą teko perkelti į kur kas kompaktiškesnes laikinųjų parodų erdves pirmajame bei antrajame administracinio pastato aukštuose. Kad lankytojų priėmimas nenutrūktų, reikėjo greito, konstruktyvaus, bet kūrybiško sprendimo.
Su šiuo uždaviniu puikiai susidorojo UAB „Ekspobalta“ specialistai – dailininkas Saulius Valius, architektas Kristijonas Svalbonas, grafikos dizaineris Juozapas Švelnys, o jiems talkino kūrybinis ir techninis muziejaus personalas. Žinoma, be pagrindinių mūsų partnerių – Ukrainos Žytomyro mieste įsikūrusio S.Koroliovo vardo kosmonautikos muziejaus - indėlio galutinis rezultatas taip pat nebūtų įsivaizduojamas. Smagu, kad keblumus pavyko įveikti, ir lankytojus turime kuo nustebinti“, - džiaugiasi Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovas.
Projektuodami laikinąją ekspoziciją kūrėjų grupė siekė muziejaus administracinio pastato interjerą transformuoti neatpažįstamai - sukurti naują, netikėtą atmosferą. „Iš gausios mokslinės, istorinės, kultūrologinės medžiagos atrinkome aktualiausią informaciją ir pamėginome per vizualinę simbolių, tekstų, ženklų, išskirtinių eksponatų kalbą atskleisti įdomiausias etnokosmologijos temas“, - pasakoja vienas projekto autorių K.Svalbonas.
Pirmyn į žvaigždes
Parodos, pavadintos „2018-ieji. Pirmyn į žvaigždes!“, ašimi, jos akcentais tapo didžiulių Mėnulio paviršiaus panoraminių nuotraukų fone eksponuojami iš Ukrainos atkeliavę kosminių zondų modeliai, unikali įvairių - geležinių ir akmeninių - meteoritų, rastų skirtingose pasaulio vietose, kolekcija, senąją baltų kosmologiją, paleoastronominius dangaus tyrinėjimo metodus, šiuolaikinio mokslo bandymus perprasti visatos paslaptis reprezentuojantys stendai. Muziejaus gidai, lektoriai, ekspozicijos turinį interpretuodami įvairiais aspektais, su lankytojais diskutuoja apie kosmojautos formų įvairovę, aptaria esmingiausius visatos pažinimo raidos momentus, lietuvių mokslininkų pasiekimus, skatina susimąstyti apie žmogaus ir žmonijos kosminį kontekstą, kelia būties prasmės klausimą.
Primename, jog Lietuvos etnokosmologijos muziejus įsteigtas 1990 m. greta Molėtų astronomijos observatorijos. Įspūdingose požeminėse galerijose suformuota originali ekspozicija bei įrengta kino salė nuo pat pradžių traukė daugybę lankytojų. 1997 m. LEM pradėjo veikti pirmasis šalyje tik edukacijai skirtas 40 cm. skersmens reflektorinis teleskopas.
2007-aisiais vyko muziejaus pastatų komplekso rekonstrukcija, po kurios pagrindiniame bokšte savąją akį atvėrė vienas didžiausių Europoje – 80 cm. skersmens – mėgėjiškiems stebėjimams pritaikytas teleskopas. Egzotiškose vidinėse ir išorinėse muziejaus erdvėse nuolat priimamos ekskursijos, dienomis ir giedromis naktimis organizuojamos pažintinės programos, vyksta kultūriniai renginiai. 2019-ųjų pabaigoje po rekonstrukcijos duris žada atverti itin moderni, inovatyvi nuolatinė ekspozicija.
