Nuo technikos pašalpos laukiančios našlaitės iki pasaulio interneto lyderės – tokį kelią per 21 metus nušuoliavo Lietuva.
Nepriklausomybės ryšys
Iki atgaunant nepriklausomybę vienintelis kelias į internetą vedė pro Maskvą, bet 1990 m., rusams pradėjus reikalauti mokėti už ryšį užsienio valiuta, jo buvo atsisakyta.
Lietuvos interneto gimimo diena galima vadinti 1991 m. spalio 10-ąją. Tądien ant Seimo buvo įrengta palydovinio ryšio įranga, suteikusi ne per Maskvą einantį ryšį su pasaulio kompiuterių tinklais. Taip Lietuva pirmą kartą savarankiškai prisijungė prie pasaulinio žiniatinklio.
 |
| Lietuvos interneto krikštatėviu vadinamas prof. Laimutis Telksnys pokštauja: „Ar žinote, kodėl lietuviškas domenas yra „.lt“? Taigi Laimutis Telksnys!“ |
Norvegijos padovanota įranga leido naudotis 64 kilobitų per sekundę (Kbps) spartos ryšiu, kuriame, be telefoninių, buvo ir 9,6 Kbps kompiuterinių duomenų perdavimo kanalas.
Tais pačiais metais įsteigtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“. Vienas pagrindinių jo tikslų buvo sujungti Lietuvos universitetus ir mokslo institucijas į vieną tinklą.
„Iki tol Vilnius buvo sujungtas tik su Ryga, Talinu, Maskva ir toliau iki Vladivostoko. Po 1991 m. pradėtas kurti Lietuvos tinklas, prisijungė įvairios Lietuvos institucijos. Viskas vyko labai greitai“, – pasakojo „Litnet“ įkūrėjas, prof. Laimutis Telksnys, tebedirbantis Matematikos ir informatikos institute (MII). Jam šiuo metu – 82-eji.
Skandalas dėl norvegų kompiuterių
Pirmieji į tinklą įsiliejo MII, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas.
1993 m. el. paštu bei kitomis paslaugomis jau naudojosi 6 universitetai, 11 institutų, per 60 vyriausybinių ir nepelno organizacijų; tarptautinio ryšio kanalas išplėstas iki 64 Kbps.
Tiesa, šį tinklą sudarė atgyvenę „Norsk Data“ kompiuteriai, kurie nepalaikė dalies interneto paslaugų, turėjo specifinę architektūrą ir programinę įrangą.
L.Telksnys dabar jau su šypsena prisimena, kad dėl to net buvo kilęs diplomatinis skandalas: „Norvegai turėjo mašinas, kurios tuo metu buvo pakankamai modernios, bet nebuvo pritaikytos prie naujausių interneto galimybių. Ir jie sugalvojo tuos kompiuterius iškišti Lietuvai. Aš jiems ir pasakiau – ačiū, kad dovanojate kompiuterius, bet užkišti Lietuvą šitais pasenusiais įrenginiais, tai atsiprašau. Skandalas kilo net diplomatiniu lygmeniu. Bet atsilaikiau.“
1993 m. pabaigoje į Lietuvą atkeliavo pirmieji „Cisco“ maršrutizatoriai ir kita įranga, palaikanti „TCP/IP“ protokolą. Tuomet prasidėjo naujas „Litnet“ etapas: įrengti nauji tarpmiestiniai skaitmeninio ryšio kanalai, o 1994 m. įrengtas ir atskiras „TCP/IP“ ryšio kanalas į Norvegiją.
Tinklalapių eros pradžia
Maždaug tuo pat metu pradėta galvoti ir apie lietuviškas interneto svetaines, pradėti ruošti interneto serveriai.
1992 m. pradžioje vienas norvegas į Lietuvą atsivežė skaitmeninį fotoaparatą. Grįžęs į Oslą mums atsiuntė nuotraukas. Viena nuotrauka keliavo pusvalandį, – prisimena L.Telksnys.
Pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ užregistruota 1993 m. vasario 26 d. Tai – MII tinklalapis. Jį užregistravo instituto Kompiuterių tinklų laboratorijos vedėjas Romaldas Jonušas.
„Nelabai atsimenu, kaip ten reikėjo daryti. Gal kokį el. laišką reikėjo nusiųsti ar paskambinti telefonu. Kitokių „mandrų“ priemonių tais laikais nebuvo, – pasakojo R.Jonušas. – Aš to nesureikšminu, natūraliai viskas gavosi. Tiesiog buvo projektas, kuriame dalyvavo devynios šalys, paleisti po vieną interneto svetainę. Todėl ir užregistravome.“
Kadangi dar nebuvo interneto svetainių redaktorių, jos buvo kuriamos naudojant tekstų redagavimo programas. MII adresu pirmasis lietuviškas tinklalapis dienos šviesą išvydo 1995 m. Jis buvo pavadintas „Lithuanian home page“ (liet. Lietuvos pagrindinis puslapis), svetainėje buvo pateikiama pagrindinė informacija apie mūsų šalį.
Internetinė tinklalapių registravimo forma buvo sukurta 1999 m., o dar po metų „.lt“ subdomenus leista registruoti ir fiziniams asmenims. Domreg.lt duomenimis, šiuo metu įkurtų „.lt“ subdomenų skaičius yra beveik 150 tūkst.
Varį keičia šviesolaidis
Žengiant į naują tūkstantmetį nepraktiškas telefono linijas pradėta keisti optiniais kabeliais. Optinių ryšių plėtra padidino tinklo galimybes ir leido pasiekti 100–1000 megabito per sekundę (Mbps) spartas tarp institucijų.
Tiesa, ryšys su užsieniu dar nebuvo įspūdingas. Lygiai prieš 10 metų duomenų perdavimo sparta iš „Litnet“ į globalų internetą siekė 77 Mbps. Palyginimui, dabar interneto tiekėjai vienam vartotojui gali pasiūlyti iki 300 Mbps duomenų perdavimo spartą užsienyje.
Svarbus postūmis interneto plėtrai buvo 2004 m. pradėtas kaimiškų vietovių tinklo projektas RAIN. Pirmasis jo etapas jau užbaigtas, antrąjį etapą numatoma baigti kitąmet. Šio projekto metu šviesolaidžio kabeliai tiesiami į atokias vietoves, taigi itin didelės spartos internetu galima naudotis ir kaimiškų vietovių mokyklose, bibliotekose, kitose institucijose.
Šiuo metu Lietuva yra viena iš šviesolaidinio interneto lyderių pasaulyje, o vidutinė žmonių naudojamo interneto sparta viršija daugumos Vakarų valstybių gyventojų galimybes.
Pašaipos ir pagyrimai
Pirmasis kompiuteris Lietuvoje buvo „BESM-2M“, kuris prieš 50 metų pradėjo veikti MII patalpose. „BESM-2M“ buvo naudojamas ne tik tyrimams, skaičiavimams, bet ir gan egzotiškoms reikmėms, pavyzdžiui, 1965 m. skaičiavimo mašina išmoko savarankiškai rašyti dainas. Maždaug per pusę minutės ji sukurdavo trumpą muzikinį tekstą kodo pavidalu, o matematikai jį iššifruodavo ir perkeldavo muzikinius ženklus į gaidų lapą.
 |
| R.Jonušo užregistruota pirmoji lietuviška svetainė Mii.lt kurį laiką atstovavo mūsų šaliai. |
Vėliau į Lietuvą atkeliavo ir daugiau galingų skaičiavimo mašinų, o mūsų šalies kompiuterių specialistai įgijo nemažai patirties dirbant su modernia įranga. Ši patirtis ne tik pravertė plečiant Lietuvos kompiuterių tinklą, bet ir didino mūsų šalies reputaciją.
„Kai iš Oslo atkeliavo kompiuteris, kuris leido per anteną ant Seimo susisiekti su Vakarų tinklais, po poros dienų jis sugedo. Atvažiavo norvegų specialistas taisyti, bet nieko jam nepavyko. Mes patarėme skambinti į Oslą. Šaunūs vyrai iš KGB klausėsi pokalbių, bet, matyt, norvegų kalbos nebuvo pasiruošę, ir vos jam pradėjus kalbėti, už kelių minučių ryšys nutrūkdavo. Maždaug po dešimties tokių kartų jis baisiai užsiuto, kokie prasti pas mus ryšiai. Tada mūsų inžinieriai paprašė schemų. Jas gavę už pusvalandžio jie viską sutvarkė. Tada jau mūsų publika buvo „liuks“. Taigi – labai svarbu turėti savo specialistus“, – pasakojo L.Telksnys.
