„Digital Rocket LT 70 procentų klasterio įmonių kuriami produktai orientuoti į užsienio šalių rinkas, tad labai svarbu plėsti tų šalių klientų ratą. Imamės iniciatyvos ieškoti finansinių arba kitokių priemonių bei padėti klasterio nariams atsivežti potencialius klientus ar užsakovus į Lietuvą, kur galima parodyti produkciją, kompetencijas ir atskleisti konkurencinį pranašumą“, – teigė Paulius Nezabitauskas, Digital Rocket LT klasterio koordinatorius.
Siekiant aptarti tarptautinės ir tarpsektorinės plėtros galimybes bei užmegzti naudingų verslo kontaktų, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Lietuvos inovacijų centras (LIC) ir klasteris Digital Rocket LT š.m. liepos 15-16 d. sukvietė sektoriaus atstovus į konferenciją-kontaktų mugę „IRT klasteriai: tarpsektorinė plėtra ir verslo galimybės“. Renginio metu Lietuvos ir užsienio svečiai dalinosi gerąja patirtimi, sėkmės istorijomis ir rinkos tendencijos įžvalgomis.
Asmeniniai kontaktai – tarptautinės ir tarpsektorinės plėtros variklis
„Tiesioginiai kontaktai, verslo susitikimai ar parodos vis dar yra įmonių pagrindinis įrankis, norint gauti užsakymus paslaugoms ar produktams. Šiuo metu susilaukėme svečių iš Honkongo įmonės RV Automation Technology, kuriuos domina bendradarbiavimas su klasterio įmonėmis kuriant robotikos, programinės įrangos ir inžinierinius sprendimai, taikomus logistikos srityje. Vieni iš potencialių partnerių – Rubedos sprendimai, kurie dirba šioje srityje ateityje planuoja stiprinti bendradarbiavimą autonominių robotų kūrimo ir pardavimo srityje, investuojant ir plečiant veiklą Europos rinkoje. Tikimės, kad bus įkurtas naujas filialas Lietuvoje“, – sėkmingos tarptautinės plėtros iniciatyvos pavyzdžiu džiaugėsi P. Nezabitauskas.
Aktyviai vykstantys skaitmenizacijos procesai skatina pačių įvairiausių sektorių poreikį bendradarbiauti su IRT sprendimų kūrėjais: „Bet kokią sritį galime paimti, visos jos susietos su programų kūrimu ir valdymu.“ Anot P. Nezabitausko, Lietuvoje sparčiausiai auga medicinos ir energetikos srityse taikomi programiniai sprendimai bei produktai. Pavyzdžiui, Lietuvoje sukurta pažangi pažangi programinė įranga saulės elektrinių projektavimui 3D erdvėje, programinė įranga, sumažinanti energijos vartojimą įmonėms, medicinos vaizdų apdorojimo ir archyvavimo programinė įranga, skirta pacientų informacijos ir ligų diagnostikos nustatymui, kaupimui ir archyvavimui.
IRT klasterio Waynord koordinatoriaus T. Pagirio nuomone, asmeninės rekomendacijos IT industrijoje yra pagrindinis naujų klientų pritraukimo būdas: „Klientai tiekėjus vis dar renkasi pagal rekomendacijas. Dėl to, siekiant eksporto, labai svarbu įsilieti į pripažintus tarptautinius tinklus, vykti į užsienio parodas ir muges bei organizuoti atvykstamąsias verslo misijas. Dažnai įmonės tam neturi pakankamai lėšų individualiai, tad bendras klasterio biudžetas ir ES investicijos atveria svarbių galimybių.”
Klasterizacijos poreikis natūralus, bet klasterio gyvybingumo palaikymas – nuolatinis darbas
Pasaulinio lygio programinių sprendimų kūrimui reikalingas platus kompetencijų ir resursų spektras, o tai skatina IRT srityje veikiančias įmones ieškoti partnerių.
Klasterio Waynord koordinatorius T. Pagirys: „Lietuvos IT įmonių prioritetai yra prekių ir paslaugų eksportas, reikiamo specialistų kiekio ir kompetencijų užtikrinimas bei naujų produktų kūrimas. Jungtinė veikla, organizuojama per klasterius, iš esmės padeda siekti šių tikslų. Koordinuotai apjungdamos savo išteklius, žinias ir pastangas, jos gali pasiekti žymiai daugiau.”
T. Pagirys džiaugėsi 2019 m. klasterio Waynord grupinėmis verslo misijomis į tokias tarptautines parodas ir konferencijas kaip „CES” (JAV), „E-commber Berlin 2018” (Vokietija) bei Collision (Kanada): „Gautos klientų užklausos, pasirašytos sutartys su potencialiais partneriais, praplėstas MTEP akiratis.”
Jam antrino ir P. Nezabitauskas. „IRT įmonių klasterizacijos tendencija atsirado dėl aiškių motyvų – poreikio bendradarbiauti kuriant ar parduodant produktą. Dirbant ties didesniu, stambesniems klientams skirtu projektu, įmonės natūraliai apsijungia bendrai veiklai, tačiau norint atrasti tą auksinį klientą pirmiausia reikia taktinio plano, kaip jį pasiekti. Todėl jungimasis į klasterius padeda įmonėms sutaupyti sąnaudų ir, pavyzdžiui, vykti į parodas užsienyje – Australija Cebit, Japan IT Exhibition ir pan.“, – klasterių naudą komentavo P. Nezabitauskas.
P. Nezabitausko, kaip klasterio koordinatoriaus patirtis rodo, kad jungti įmones į klasterius yra paprasčiau nei jas motyvuoti dirbti kartu. Nors klasterizacijos naudos yra akivaizdžios, tačiau sėkmingo ir efektyvaus klasterio kūrimas reikalauja nuolatinio darbo ir pastangų. Lengviausiai įmones sudominti arba suvienyti, jei sudaromos galimybės kartu dalyvauti parodose užsienyje, kelti darbuotojų kvalifikaciją įvariuose mokymuose, suteikiant dalinį kofinansavimą ir pritraukiant užsienio įmonių delegacijas.
„Tik aktyvus darbas, nuolatinis bendravimas ir įvairių B2B susitikimų ar mokymų siūlymas padeda suvienyti ir vystyti įmones kartu“, – įsitikinęs P. Nezabitauskas.
Renginys „IRT klasteriai: tarpsektorinė plėtra ir verslo galimybės“ yra viena iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) koordinuojamo projekto „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra“ (InoLink) veiklų. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projektas vykdomas kartu su partneriu – Lietuvos inovacijų centru (LIC), o jo tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.
