Įmonė „Website Builder Expert“ (WBE) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, kiek pažeidžiamos ES šalys yra elektroniniams nusikaltimams. Tyrimo išvados rodo, kad daugelio šalių kompiuterių naudotojams iškilęs pavojus yra didesnis, nei jie suvokia, rašoma pranešime spaudai.
Įvertinus įvairius veiksnius – nuo patirtų elektroninių nusikaltimų ir susidūrimų su kenkėjiškomis programomis skaičiaus iki apsaugos nuo elektroninių nusikaltimų lygio bei šalių interneto jungčių saugumo – nustatyta, kad šiuo požiūriu Malta yra silpniausiai apsaugota šalis, o jos pažeidžiamumo įvertis siekia 42 procentus. Lietuva, kurios įvertis yra 39 proc., atsidūrė 6 vietoje.
Nors Maltos patirtų elektroninių nusikaltimų ir susidūrimų su kenkėjiškomis programomis rezultatai yra vidutiniai, didelis neapsaugotų interneto jungčių skaičius (net 73 proc. visų jungčių), neefektyvus elektroninės saugos reglamentavimas ir prastas tarptautinis bendradarbiavimas lėmė, kad šalis atsidūrė taip žemai pagal savo pažeidžiamumą.
Tai reiškia, kad Maltos kompiuterių naudotojai, nors ir šiek tiek mažiau už savo kaimynus susidūrę su elektroniniais nusikaltimais, iš tiesų ilguoju laikotarpiu rizikuoja daug labiau, nes šalyje trūksta apsaugos ir prevencinių priemonių.
Kitame rikiuotės gale yra Suomija – elektroninių nusikaltimų atžvilgiu saugiausia ES šalis, kurios pažeidžiamumo įvertis siekia 29 proc.. Tokį rodiklį lėmė tai, kad ši Šiaurės Europos šalis pasižymi žemiausiu susidūrimų su elektroniniais nusikaltimais lygiu Europoje ir yra viena iš geriausiai tam pasiruošusių šalių, šiuo atžvilgiu nusileidžianti tik D. Britanijai.
Pažeidžiamumo srityje nedaug nuo Suomijos atsiliko Estija, kurios pažeidžiamumo įvertis yra 30 proc.. Tokio rezultato jai pavyko pasiekti tinkamai pakoregavus vyriausybės saugumo strategijas, teisės aktus ir organizacijų veiklą po 2007 m. prieš visą šalį nukreiptų interneto išpuolių.
Nustebino tai, kad Ispanija ir Portugalija, kaip ir Malta, atsidūrė ES pažeidžiamumo rikiuotės gale. Ispanijoje didelį nerimą kelia neapsaugotų nuo skaitmeninių atakų interneto jungčių skaičius (76 proc.), taip pat gana netvirtas noras priimti apsaugos nuo elektroninių nusikaltimų teisės aktus ir iniciatyvas.
