Miunchene vykstančios aukštųjų technologijų parodos – vienos svarbiausių ir prestižiškiausių pasaulyje. Jų Lietuvos atstovai nepraleidžia.
„Didžiausios parodos vyksta Miunchene (Vokietija), JAV, Japonijoje. Štai pavyzdžiui Miunchene Lietuvos stendas neseniai stovėjo tarp rinkos lyderių – JAV ir Kinijos stendų – ir visuotinai buvo pripažintas įspūdingiausiu. Lietuviai šiemet dalyvaus Kinijos, Pietų Korėjos parodose. Japonijoje dėl vietinės rinkos specifikos dažniausiai dalyvauja vietiniai partneriai“, – sako Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos (LŠMTA) vykdomasis direktorius dr. Petras Balkevičius.
Dalyvavimas tarptautinėse parodose, anot pašnekovo, yra ypatingai svarbus lazerių gamintojų veiklos aspektas. Nuolatinis dalyvavimas parodose rodo įmonės stabilumą ir potencialą, čia taip pat užmezgamos svarbios mosklo ir verslo pažintys.
Krizė lazerių gamintojus aplenkė
Lietuvos ekonomikai sunkiausiais pastaraisiais metais aukštųjų technologijų rinkos atstovai nei krizės, nei nuosmukio praktiškai nepajuto. 2010-aisiais metais Lietuvos lazerių įmonės džiaugėsi 120 mln. litų, o 2011-aisias – 142 mln. apyvarta ir jau ne vienerius metus matomu beveik 20 proc. augimu.
Lietuvos lazerininkų sėkmės pamatas, pasak P.Balkevičiaus, buvo ir yra glaudus mokslo ir verslo ryšys. Tą lėmė faktas, kad daugumos dabartinių didžiausių Lietuvos lazerių įmonių įkūrėjai – išeiviai iš akademinio mokslo pasaulio. Jie savo laiku sugebėjo sėkmingai sujungti praktinę patirtį su vadybinėmis žiniomis ir pakėlė šią aukštųjų technologijų sritį į pasaulinį lygmenį.
„1992-aisiais 100 proc. Lietuvos eksporto į Japoniją sudarė lazeriai – visi du vienetai, – sudėtingus laikus mena P.Balkevičius. – Mūsų patirtis ir praktika iš dalies atėjo ir iš Sovietų Sąjungos, taip pat jos karinio komplekso: gamindavome nestandartinius matavimo prietaisus. Vėliau atsirado įdomių vienetinių užsakymų, kurių niekas kitas neapsiimdavo daryti. Pradėjome važinėti į tarptautines parodas su savo gaminiais – ir buvome įvertinti. O šiemet Japonijos ambasada savo leidinyje, skirtame diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečiui, lazerius akcentuoja kaip Lietuvos eksporto į Japoniją prekę, visais laikotarpiais sudariusiais žymią dalį, o 2010–2011 metais – trečdalį viso Lietuvos eksporto.“
Svarbūs įvertinimai
Lazerinių technologijų srityje Lietuvai apdovanojimų netrūksta – pernai UAB „Ekspla“ prestižiniuose San Franciske (JAV) vykusiuose apdovanojimuose „Prism Awards for Photonics Innovation“ džiaugėsi iškovotu pažangiausio pasaulyje 2010-ųjų gaminio moksliniams tyrimams skirtų lazerių kategorijoje titulu, dar vadinamu aukštųjų technologijų „Oskaru“, už bendrovės sukurtą lazerį „NT200“.
Tais pačiais metais Vokietijos ūkio apdovanojimų Lietuvoje ceremonijoje UAB „Altechna“ įteiktas prizas nominacijoje „Atsakomybė už ateitį“, pačioje Vokietijoje – verslo apdovanojimas už lyderiaujančias technologijas bei pavyzdinę jaunų ir patyrusių darbuotojų komandą. Konkurse „Swedish Business Awards 2011“ „Altechna“ pripažinta harmoningiausiai augančia kompanija, o šiemet ši įmonė išrinkta Metų Žinių ekonomikos įmone.
Sėkmingus metus pratęsė ir dar vienas svarbus tarptautinio pripažinimo ženklas. Šią vasarą vienoje iš lazerinių įmonių – UAB MGF „Šviesos konversija“ – apsilankė Europos komisarė Maire Geoghegan-Quinn. Ji, dalyvaudama Pasaulio lietuvių ekonomikos forume, pati panoro aplankyti Lietuvos lazerininkus, susipažinti su jų vykdoma veikla.
Lietuvoje jau anksčiau pasklido žinia, kad dar viena mokymų projekto dalyvė, UAB „Optolita“, gamins itin preciziškus optikos komponentus Europos kosmoso agentūros kuriamam palydovui. Planuojama, kad palydovas į kosmosą bus paleistas 2013 m.
„Visi šie pasiekimai yra nuoseklaus dešimtmečių darbo, pasitarnavusio pastarųjų metų sėkmei ir užtikrintam žengimui į priekį, rezultatas nepaisant sudėtingos globalios ir vietinės ekonomikos situacijos“, – pabrėžia P.Balkevičius.
Žingsnis į pasaulio industrines rinkas
Paklaustas apie dabartines Lietuvos lazerių rinkos tendencijas, pašnekovas nedvejodamas mini eksporto didėjimą į Azijos šalis – Kiniją, Pietų Korėją. Taip pat pagaliau atsiranda pirkėjų ir Lietuvoje: dabar vietinėje rinkoje nuperkama apie 10–15 proc. lazerininkų produkcijos. Likusioji dalis skirta eksportui.
Didžiausias lazerininkų ateities užmojis – augantys užsakymai iš industrinės rinkos. „Lietuvoje pagaminti lazeriai sudaro apie 10 proc. pasaulinės mokslinių lazerių rinkos. Tai yra labai daug. Tačiau mūsų tikslas – tiekti įrenginius tokioms industrijos milžinėms kaip „Samsung“ ar LG – ir ne po vieną aparatą. Šio užmojo užuomazgos jau matomos, tikimės per kelerius artimiausius metus ženkliai padidinti pardavimus šioje rinkoje“, – ateities planus apibendrina P.Balkevičius.
