„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuvos mokslininkai sukūrė įrankį, galintį apsaugoti net nuo terorizmo

Prieš dešimt metų Davidas Brooksas yra pasakęs: „Kalba, kuri neįsitvirtins elektroninėje erdvėje, pasmerkta pražūčiai.“ Lietuvių kalba šokti į technologijų traukinį neskubėjo, tačiau ES pareigūnų sugėdyta spurtavo. Todėl per pastaruosius ketverius metus sukaupėme milijardinį žodžių tekstyną ir sukūrėme automatinę rašytinės kalbos analizės sistemą. O kas iš to?
Darius Amilevičius
Darius Amilevičius / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Lietuva išlieka Europos lyderė pagal šviesolaidinio interneto ryšio į namus skverbtį. Serverinės technikos už europinius pinigus prisipirkome tiek, kad nesugebame apžioti – išnaudojame vos 10–15 proc. šio potencialo. Kitaip tariant, informacinių technologijų plėtrai esame rojus.

Tačiau pagal lietuvių kalbos technologinį išsivystymą vilkomės Europos uodegoje – nuo ES vidurkio atsilikome maždaug 8–10 metų.

Šiuo aspektu buvome tarp pirmuonies ir amebos.

„Negali sakyti, kad nieko nevyko, bet trūko bendro valstybės požiūrio. Mūsų darbai buvo fragmentuoti, bandėme ką nors daryti griebdamiesi atskirų projektų, bet nebuvo standartų, infrastruktūros ir aiškaus poreikio. Lietuvių kalbos klausimai buvo palikti savieigai“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas, Kompiuterinės lingvistikos centro mokslo darbuotojas dr. Darius Amilevičius.  

Tačiau ES, įsipareigojusios išsaugoti lietuvių kalbą ir tautinį identitetą – taip pat ir elektroninėje erdvėje – atliktas kalbos technologijų išsivystymo lygmens tyrimas tapo spyriu į Lietuvos valdininkų sėdimąją.

„Paaiškėjo, kad šiuo aspektu buvome tarp pirmuonies ir amebos“, – šypteli D.Amilevičius.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Abiturientams – išbandymas lietuvių kalba
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr.

Taip buvo iki 2012-ųjų. Tuomet valstybė paskelbė programą „Lietuvių kalba informacinei visuomenei“. Programai įgyvendinti skirta 40 mln. litų. Jos apimtyje paskelbti kvietimai šešiems projektams, orientuotiems į lietuvių kalbos kompiuterizavimą.

Plačios panaudojimo galimybės

VDU ką tik baigė įgyvendinti ketverių metų projektą, vertą 11 mln. litų. Prie jo dirbo 32 žmonių grupė iš VDU, be to, Kauno technologijos universiteto mokslininkai, programavimo paslaugas teikė net šešios įmonės.

Pasiekimas, kuriuo labai norėčiau pasigirti, tai – pirmą kartą istorijoje padaryta visiškai automatizuota lietuvių kalbos tekstų sintaksinė analizė.

Įvertinus šias pastangas šiandien galima pasakyti – lietuvių kalba pagaliau įžengė į technologijų erą. Tikimasi, kad projektas taps lietuvių kalbos ir semantikos technologijų infrastruktūros pagrindu.

VDU sukurtos programos panaudojimo galimybės labai plačios – nuo galimų grėsmių prognozavimo iki pritaikymo sveikatos apsaugos ar teismų sistemose.

Apie projektą, kurio metu sukurta svetainė semantika.lt, 15min.lt kalbasi su šio projekto vadovu D.Amilevičiumi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“