– Kam labiausiai aktualus ir naudingas jūsų projektas? Manoma, kad šios sistemos pagrindu bus galima sukurti naujų paslaugų, palengvinančių darbą.
– Pasaulyje kalbos technologijų rinka plečiasi siaubingai greitai. 95 proc. visos informacijos, įvedamos į internetą, įvedama tekstu. Informacija dvigubėja kas 2,5 metų, todėl galite įsivaizduoti, kokie tai masyvai – žmogus nepajėgus viso to apdoroti. Ankstesnės technologijos – irgi nepajėgios. Todėl pasitelkus kalbos technologijas šį procesą galima geriau valdyti, pasilengvinti darbą.
Ne veltui į kalbos technologijų įmones daug investuoja „Google“ ir „Samsung“ kompanijos.
Kalbos technologijų proveržis prognozuojamas medicinos ir teisės srityse. Naujovių laukia sociologinių tyrimų agentūros, privatus verslas, žiniasklaida.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurios sugeba tą išteklių tinkamai panaudoti, įgyja iki 20 proc. konkurencinį pranašumą. Juk, pavyzdžiui, per sentimentų analizės prizmę galima greitai sužinoti kliento nuomonę apie įmonę ar produktą.
– O kalbininkai? To proveržio laukia? O gal bijo?
– Automatizuoti analizės įrankiai labai svarbūs kalbos tyrėjams. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kaip ten sakoma: pasaulis keičiasi, kai kurios profesijos natūraliai sunyksta. Kas galėtų paneigti, kad..? Kalbininkų, kaip tyrėjų, reikės visada, bet kalbos redaktorių, referentų, sekretorių poreikis gali ir sumažėti.
– Jūsų sistema galėtų tarnauti ir teisėsaugos institucijoms – padėtų prognozuoti galimas grėsmes.
– Norvegams buvo sunkiai suvokiama, kaip prie jų kalbos technologinio išsivystymo ir monitoravimo lygmens nepavyko užčiuopti Anderso Breiviko išpuolio. Juk jis savo ketinimus gana atvirai išsakė „Facebook'e“.
Prieš kelerius metus Anglijoje buvo nagrinėjama įdomi byla. Žmogus vėlavo į oro uostą ir skubėdamas „užtvytino“: „Jei pavėluosiu, susprogdinsiu oro uostą.“ Suprask – pajuokavo, tačiau po dviejų savaičių atsidūrė už grotų kaip teroristas.
Tobulėjant kalbos technologijoms lygiai taip pat galima užkirsti kelią patyčioms elektroninėje erdvėje. Mūsų sistema jau pajėgi tai analizuoti interneto žiniasklaidos tekstuose.
– Kitaip tariant, kalbos technologijos vis labiau skverbsis į privatų žmogaus gyvenimą – būsime nuolat stebimi, sekami ir monitoruojami?
– Tai kartu ir vertybių sistemos klausimas. Pasaulis keičiasi – kinta ir požiūris į privatumą. Kas svarbiau: individo privatumas ar visuomenės saugumas? Matyt, tai – neišvengiama.
Pasitelkiant kalbos technologijas galima nuveikti labai daug. Mes duodame startą, sukūrėme technologinį pagrindą, o dabar visuomenė ir verslas turi galvoti, kaip tai kuo efektyviau išnaudoti, kokias naujas elektronines paslaugas kurti, plėtojant skaitmeninę ekonomiką.
