Asociacija „Futura Scientia“ vieningai sutaria, kad veiksmingiausias būtų projektinis mokslo finansavimas. Lietuvoje toks modelis įsivažiavo prieš gerą dešimtmetį, tačiau, mokslininko teigimu, modelis jau spėjo smarkiai išsigimti.
Apie tai, kas padėtų sumažinti biurokratiją moksle, suefektyvintų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei kitas aktualias problemas, kalbamės su dr. S.Asadausku.
– Apie perteklinės biurokratijos mažinimą moksle kalbate jau seniai, dar 2018 metų pradžioje būdus, kaip tą padaryti, pristatėte tuometei švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei. Ar nuo to laiko situacija pasikeitė, ar biurokratijos moksle sumažėjo?
– Biurokratija yra mūsų kritikos taikinys nuo pat asociacijos įkūrimo. Deja, mūsų siūlymai ar kritika retai pasiekia tikslą, nes agentūrų atsainumas ir pertekliniai reikalavimai daro vis didesnę žalą mokslui.
Nors ir skundėmės ministrei 2018 metais, pagerėjimo beveik nematyti. Kai kurios programos jau įsigudrino reikalauti, kad būsimi pareiškėjai būtinai lankytųsi išankstiniuose mokymuose, skirtuose paraiškų pildymui.
Sumažėjo programų, kur biurokratinė našta minimali, pavyzdžiui, jau nebeliko automatinio kofinansavimo už dvišales MTEP sutartis su verslininkais, kai užtekdavo pagrįsti iš verslininkų gautas įmokas. Jau tenka išgirsti apie agentūrų darbuotojus, kurie įvairiais pagrindais padeda užpildyti paraiškų formas agentūroms, kuriose dirba. Dėl vis didėjančių reikalavimų ir pačios mokslo įstaigos labiau apkraunamos popierizmu. Dabar daug kur reikia ruošti raštus dėl aparatūros naudojimo, sukurtos mokslinės produkcijos taikymų, intelektinės nuosavybės dalijimosi nė nežinant, ar juos kas nors nagrinės.
– Kokius būdus asociacija „Futura Scientia“ ir jūs pats matytumėte kaip veiksmingiausius, kurie padėtų sumažinti biurokratiją moksle?
– Mūsų asociacija vieningai sutaria, kad pats veiksmingiausias būtų projektinis mokslo finansavimas. Lietuvoje toks finansavimo modelis įsivažiavo prieš gerą dešimtmetį, bet iki dabar jis jau spėjo smarkiai išsigimti.
Įvairios agentūros pačios prisikūrė programų, tiksliau būtų pavadinti programėlių, kurioms administruoti reikia daug agentūrų darbuotojų, o nauda Lietuvai, kaip valstybei ar mūsų visuomenei, beveik nepastebima. Tikrai nekaltiname visų darbuotojų šiose agentūrose, nes daugelis jų nuoširdžiai stengiasi, kad lėšos būtų prasmingai investuojamos, nors ir suvokia, jog taisyklės nevykusios. Nėra paprasta išsiaiškinti biurokratizavimo varomąsias jėgas.
Manome, kad būtų naudingiausia šias programėles, o gal ir pačias agentūras tiesiog panaikinti ir įdiegti tas, kurios jau nusistovėjo „Horizon 2020“, „Eurostars“, „Life“ ir kitose europinėse programose.
– Kokį siūlymą išskirtumėte kaip efektyviausią ir geriausiai tinkantį Lietuvai?
– Tiesiog nukopijuoti kuo daugiau Europos Sąjungos (ES) mokslo finansavimo programų ir pripažinti jų paraiškas bei vertinimus. Naivu būtų tikėtis, kad Lietuvos agentūros sugebės savo jėgomis sukurti efektyvesnes programas nei tos, kurios jau nusistovėjusios ES. Kai aplinkui plinta diletantizmas, sprendimus priima ne labiausiai patyrę profesionalai, o įvairios laikinos komisijos ar darbo grupės, užtruks dar ilgai, kol Lietuvoje atsiras kompetentinga struktūra, sugebanti strategiškai planuoti mokslo raidą.
Taigi kuo tiksliau bus nukopijuotos ES programos, tuo nauda Lietuvai bus didesnė. Kur įmanoma, būtina atsisakyti ekspertinio vertinimo Lietuvoje ir visiškai pripažinti ES ekspertų išvadas.
Dažnai pareiškėjai iš Lietuvos viršija slenkstinio įvertinimo reikalavimus europinėje programoje, tačiau negauna ES granto. Tai reiškia, kad ES pripažįsta paraiškos potencialą ir sutiktų ją finansuoti, tačiau programos biudžete nėra pakankamai lėšų. Jei pareiškėjai yra iš Lietuvos, tada mūsų agentūros turėtų suteikti jiems visą finansavimą be papildomų ekspertinių vertinimų. Tada dingtų neaiškumai dėl paraiškų ruošimo, vertinimo skaidrumo, atsiskaitymas būtų paprastesnis, o ir patys projektai būtų kokybiškesni.
Netgi tuo atveju, kai mūsų mokslininkai gauna finansavimą iš europinės programos ar kas nors iš užsienio atvyksta pas mus ES lėšomis, iš Lietuvos pusės galima būtų juos dar papildomai paskatinti, tarkime, pridedant dar iki 50 proc. prie projekto biudžeto už Lietuvai aktualiausių veiklų išplėtimą. Mūsų šalyje tik elitiniai mokslininkai gauna ES grantus ir tais papildomais 50 proc. jie nepiktnaudžiaus.
Mūsų agentūrų programų tikrai tiek daug nereikia. Palikti vertėtų nebent tas, kurios jau įrodė prasmingumą arba kurios skirtos jauniesiems mokslininkams, regioniniams tyrimams ir galbūt kai kurioms istorinėms, lingvistinėms ar krašto apsaugos sritims.
– Tarp 30 iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ atrinktų idėjų atsiduria 50 profesorių iš 50 lyderiaujančių pasaulio universitetų pritraukimas. Kaip Lietuvai sekasi su šios idėjos įgyvendinimu?
– Tikrai džiaugėmės, kad ši mūsų asociacijos idėja, kelta nuo pat 2010 metų, pagaliau sulaukė bent dalinio pripažinimo 2017 m. Lietuvos mokslo taryba (LMT) pradėjo finansuoti „Protų pritraukimo ir reintegracijos“ programą, pagal kurią į mūsų šalį atvyko (ar sugrįžo) keliolika mokslininkų.
Asociacijoje jau pralinksmėjome, kad galbūt neprireiks dešimt metų šiai mūsų svajonei išsipildyti. Deja, džiaugėmės per anksti. Po kelių revizijų ši LTM programa užbuksavo, atvykę mokslininkai jau skundėsi, kad net pasirašytas ilgalaikes sutartis maždaug po metų teko pakeisti, kad dėl biurokratinių įgeidžių būtų sumažinti jų atlyginimai.
Tokie institucinės savigarbos neturintys išsidirbinėjimai tikrai nepagelbės norint pritraukti ir daugiau mokslininkų iš užsienio. Asociacija neatsisako siekio pritraukti į Lietuvą 50 profesorių iš užsienio, tačiau esami tempai rodo, kad sulaukiant tokių pagalių į ratus gali prireikti ir 50 metų, kad pagaliau tai išsipildytų.
– Jūsų teigimu, Briuselio administruojamos tiek mokslo finansavimo programos, tiek paraiškų vertinimas ir projektų įgyvendinimas yra daug geresni nei Lietuvoje. Kadangi pats vertinate tiek europines, tiek lietuviškas paraiškas mokslinėms konkursinėms programoms, matote skirtumus. Kokie jie?
– Esu vertinęs paraiškas keturioms FP7 ir H2020 programoms, be to, pats arba su partneriais ruošęs paraiškas tiek europinėms, tiek lietuviškoms programoms. Mūsų asociacija tikrai nedievina ES mokslo finansavimo programų, nes JAV bei keliose kitose šalyse jos dažnai efektyvesnės. Tačiau lyginant su Lietuvos situacija skirtumas akivaizdus.
Kiekvienai ES programai tenka bent keliasdešimt paraiškų, dažnai keli šimtai ar daugiau. Beveik visos paraiškos vertinamos pagal tris kriterijus: poveikio, inovatyvumo ir įgyvendinamumo, skiriant iki 5 balų kiekvienam (didžiausias įvertinimas siekia 15 balų, slenkstinis įvertinimas – 10 balų). Kvietimai teikti paraiškas tęsiasi bent 7 metus, periodiškai koreguojant tematikų aprašymus.
Lietuvoje beveik nesinaudojama šia sistema. Programos, tiksliau, programėlės arba iš viso neprasideda, kaip, tarkime, 2014–2016 metais, arba karštligiškai skelbiamos duodant kelių savaičių terminą. Susigalvojama įvairiausių vertinimų – tai iki 100 balų, tai iki 25, vienaip už mokslinius tyrimus, kitaip už eksperimentinę plėtrą. Be to, paraiškose reikalaujama sunkiai suvokiamų aprašymų, pavyzdžiui, įrodant kompetenciją išvardyti patentus už 2012–2014 metus ir straipsnius žurnaluose už 2015–2017 metus.
Prašant paramos studentų praktikai tenka atsakyti į klausimus apie nekilnojamojo turto pirkimą, kviečiant profesorių iš elitinio universiteto reikalauti jo diplomo kopijos. Kiekviena agentūra susilipdo savo programėles, kurių procedūros mažai panašios į kitas. Todėl ruošiant paraiškas tenka skambintis agentūroms ir aiškintis, kaip pildyti konkrečias skiltis. Po pateikimo dar sudaromos galimybės taisyti, papildyti. Kas galėtų paneigti, kad tai ne landa šešėliniams veiksmams?
Pas mus ypač ignoruojamas poveikio (angl. impact) kriterijus, nors ES programose jis laikomas pačiu svarbiausiu. Tematika gali būti neperspektyvi Lietuvoje, pavyzdžiui, oro kondicionierių kūrimas, bet paraiška bus finansuojama, nes surinks daug balų už moksliškumą, naujumą, administravimą ir antraeilius aspektus.
Jau vykdant projektą dauguma Lietuvos agentūrų blusinėjasi su išlaidomis, nors H2020 projektuose leidžiami 10 proc. nukrypimai tarp eilučių be išankstinių sąlygų, nesudėtinga suderinti ir ryškesnius nuokrypius. Kol kas tik LMT leidžia lanksčiau vertinti buhalterinius rodiklius.
ES svarbiausia, kad vykdytojai ekspertams įrodytų, jog jų projektas atnešė paraiškoje numatytą naudą. O Lietuvoje vienos agentūros skaičiuoja ataskaitų puslapius, bet nekreipia dėmesio į viešinimą, kitos žiūri tik straipsnius, bet negalvoja apie tyrimų tęstinumą.
Galima gauti milijoninį finansavimą ir apie projektą nepristatyti nė vienos prezentacijos ar neparašyti jokio straipsnio. Arba parašyti kelis straipsnius visai nebendradarbiaujant, o gal ir apskritai įsisavinus lėšas nutraukti visus tyrimus. Toks įspūdis, kad agentūroms mažai rūpi jų sulipdytų programėlių nauda Lietuvai ir visuomenei.
– Šiuo metu MTEP paraiškų ekspertinį vertinimą ir administravimą Lietuvoje atlieka kelios institucijos. Ar jos visos tą daro efektyviai?
– Nors tikslių sumų neįstengėme sužinoti, asociacijos nuomone, didžiausiomis lėšomis mokslo finansavimui Lietuvoje disponuoja Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), jau minėta LMT, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
Kiekviena iš jų kuria savo programėles pradedant mokslo finansavimo gairių aptarimu, taisyklių ir reglamentų derinimu, paraiškų teikimo administravimu, ekspertiniu vertinimu, įgyvendinimo stebėsena, kaštų ir naudos (ne)analize ir pan. Tam reikia daugybės formalumų, kurie įdarbina nemažai administracinio personalo, nors programėlėms teikiama dažnai vos keliolika paraiškų ir finansuojami tik keli projektai.
Mūsų žiniomis, tik LMT, MITA ir APVA pripažįsta kai kurias ES programų paraiškas ir suteikia joms finansavimą be papildomo ekspertinio vertinimo. Kai kurie ES ekspertų palankiai įvertinti „Marie Curie“, „Eurostars“ ar „Life“ projektai gauna finansavimą iš Lietuvos, tačiau tikrai ne visi tie, kurie viršija slenkstinį įvertinimą. Vargu ar toks ES programų projektų finansavimas sudaro bent 5 proc. viso Lietuvoje mokslui skirto finansavimo. Kryptingai to siekiant, mūsų skaičiavimais, toks finansavimas galėtų sudaryti bent 30 proc.
Tokia strategija paskatintų mūsų mokslininkus kelti tyrimų kokybę ir rašyti vis geresnius ES projektus, nes negavus Briuselio administruojamo granto dar būtų galimybė sulaukti finansavimo Lietuvoje. Štai Europos mokslo tarybos dotacijos projekto slenkstinį įvertinimą surinkusiems, tačiau ES grantų negavusiems profesoriams galima skirti po 2,5 mln. eurų. O dar būtų prasminga panašia suma paskatinti ir Lietuvos mokslo institucijas, kad sugebėjo tokius profesorius išugdyti ar privilioti. Tačiau tada Lietuvos agentūroms gerokai sumažėtų darbo...
– 2018 metais Lietuvoje MTEP darbams skirtos lėšos, palyginti su 2017 metais, padidėjo 4,7 proc., iki 396,8 mln. eurų, ir sudarė 0,88 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaip vertintumėte tokią situaciją?
– Asociacija „Futura Scientia“ atstovauja mokslininkams, todėl džiaugiamės nors tuo, kad po truputį artėjame Vakarų Europos link. Bet neramu, kad finansavimo didėjimą daugiausia nulemia artėjantis 2023 metų terminas, iki kurio skubama įsisavinti struktūrinius fondus. Bijome, kad po to vėl pasikartos 2014–2016 m. istorija, kai agentūroms gaišinantis su pačių kuriamomis programėlėmis nutrūko finansavimas netgi tokioms svarbioms sritims kaip patentavimas ar podoktorantūros stažuotės.
Ar kas nors pasidomėjo, kiek šviežiai disertacijas apsigynusių jaunų mokslininkų buvo priversti atsisakyti tyrėjo karjeros, o gal netgi emigruoti, kai tuos trejus metus nebuvo galimybės gauti papildomo finansavimo? Arba kiek įmonių prarado galimybę patentuoti savo inovacijas, nes jas aplenkė užsienio konkurentai? Taip pat nerimaujame, kad agentūros ir toliau išradinės dviratį kurdamos savas programas.
– Pernai metų pabaigoje LMT išplatino kreipimąsi dėl nepakankamo mokslo finansavimo. LMT siūlo ambicingą tikslą – per 5 metus skirti mokslui ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP. Kokia jūsų nuomonė apie šį pasiūlymą?
– Nebandysime šauti sau į koją prieštaraudami šiam siekiui. Tačiau mums kelia nerimą, kad mokslo finansavimas taps miglotesnis. Žinome, kad pernai mokslui buvo skirta 0,88 proc. BVP, tačiau iki šiol neišsiaiškinome, kokias sumas administravo konkrečios agentūros, kas buvo didžiausi MTEP lėšų gavėjai. Todėl asociacija nerimauja, kad padidėjus finansavimui bus prikurta dar daugiau biurokratizuotų programėlių, orientuotų į biudžeto įsisavinimą, o ne į naudą mokesčių mokėtojams.
Kodėl lėšas mokslui Lietuvoje skirsto bent septynios institucijos? Ar visos jos pajėgios ekspertiškai vertinti paraiškas, prižiūrėti projektų techninį įgyvendinimą? Tas tikrai nėra taip paprasta, kaip išmatuoti asfalto dangos storį ant nutiestų greitkelių. O mūsų valdininkams net asfalto storis pasidaro nelengvai įkandamas.
Taigi, be lėšų, dar reikia ir skaidrumo bei gero koordinavimo. Štai 100 milijardų eurų siekiantį ES finansavimą mokslui prižiūri vienas eurokomisaras (šiuo metu Mariya Gabriel iš Bulgarijos), o Lietuvoje daug mažesnes lėšas skirsto septynios agentūros, kurioms dažnai net nelabai įdomu, ar jų programėlės nesidubliuoja.
Septynios auklės – vaikas be galvos, todėl nėra net ką kalbėti apie strategiją, kaštų ir naudos analizę, atsakomybę. Lietuvoje užtektų viso labo dviejų agentūrų, skirstančių finansavimą mokslui. Tačiau kažin ar valdininkai ir politikai sutiks kabinti spynas ant įstaigų, kuriose galima įdarbinti nemažai vienaip ar kitaip svarbių asmenų. Belieka viltis, kad po rinkimų rudenį naujai suformuota Vyriausybė kurs realias, o ne butaforines prielaidas Lietuvos mokslui pasiekti pasaulinį lygį.
Asociacija „Futura Scientia“ įsteigta Vilniuje 2009 m. Ji perėmė 2002 m. susikūrusio Užsienio lietuvių mokslininkų forumo funkcijas. Asociacijos nariai dirba Lietuvos, JAV, Vokietijos, Airijos ir kitų valstybių universitetuose, mokslo tyrimų institutuose bei verslo organizacijose. Jos valdyba atstovauja tiek užsienyje, tiek Lietuvoje dirbantiems asociacijos nariams. Remdamasi savo narių sukaupta profesine patirtimi bei pasauliniu kontaktų tinklu „Futura Scientia“ aktyviai dalyvauja Lietuvoje kuriant šiuolaikinę mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą. Savo misija asociacija laiko Lietuvos mokslo atsinaujinimą ir modernizavimą, mūsų valstybės įtvirtinimą tarp sėkmingiausių inovatyvių pasaulio ekonomikų.
