Iki programos pabaigos likus šiek tiek daugiau nei 3 metams, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikai abejoja ar Lietuvai pavyks bent kiek reikšmingiau pagerinti dalyvavimo programoje rezultatus ir taip padidinti šalies konkurencingumą.
Programoje „Horizontas 2020“ Lietuva išlieka viena iš mažiausią dotaciją gaunančių ES šalių. Pagal gautą absoliutų finansavimą (32 mln. eurų) Lietuva yra priešpaskutinė, mažesnį finansavimą yra gavusi tik Malta. Vertinant gauto finansavimo santykį su BVP, Lietuva yra trečia nuo galo ir iki šiol yra gavusi 0,08 proc. BVP siekiantį finansavimą. Už Lietuvą mažesnį santykinį finansavimą yra gavusios tik Lenkija ir Rumunija.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) mokslo politikos analitikės Kristinos Masevičiūtės teigimu, Lietuvos dalyvavimo didžiausioje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programoje rodikliai yra geras indikatorius mokslinės veiklos tarptautiškumui ir kokybei vertinti. „Ši programa yra prestižinė, konkurencija dėl finansavimo – didžiulė. Tad atsižvelgiant į programos reikalavimus ir didelę konkurenciją, tapimą projekto partneriu galima laikyti reikšmingu mokslinės veiklos pripažinimu. ES mastu vos 14 proc. projektų laimi finansavimą. Lietuvos rezultatas pagal šį rodiklį yra kuklesnis – 12 proc.“, – sako K. Masevičiūtė.
Anot K. Masevičiūtės, 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų investicijų laikotarpiu vykdytų investicijų į mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą poveikis yra ribotas. „Nuo 2010 m., kuomet pajudėjo didžiausias Lietuvos istorijoje investicijų į mokslo, technologijų ir inovacijų kūrimą ir tobulinimą srautas, didelės dalies tyrėjų darbo sąlygos, galimybės vykdyti aukšto lygio tyrimus, bendradarbiauti su verslu, tarptautiniais partneriais pagerėjo. Materialios prielaidos mokslinės veiklos rezultatų tarptautiškumui ir šalies ūkio konkurencingumo didinimui sukurtos, tačiau, be kelių išimčių, kol kas realaus ir apčiuopiamo poveikio nesimato“, – teigia K. Masevičiūtė.
Pagal paraiškose prašomos ir skiriamos dotacijos santykį Lietuva lenkia tik dvi ES valstybes. Vidutinis Europos Komisijos (EK) skiriamos dotacijos dydis yra vos šiek tiek daugiau nei 7 proc. Pagal dotacijos tenkančios vienam dalyviui dydį Lietuva yra paskutinė tarp ES šalių. K. Masevičiūtės vertinimu, tai gali lemti kelios priežastys. „Pirmiausia, galima pastebėti, kad Lietuvoje dažnai dirbama tematikose, kurios yra mažai aktualios tarptautiniu mastu. Antra, lyginant su tarptautiniais standartais mūsų projektų apimtys gana menkos. Galiausiai, Lietuvos mokslininkų atlyginimai yra gerokai mažesni nei kitose ES valstybėse, tad ir finansuojant projektus Lietuvai taikomi mažesni įkainiai“, – pastebi analitikė.
Rezultatų stebėsena atskleidžia ir du teigiamus poslinkius. Lyginant su prieš tai vykdyta 7-ąja bendrąja mokslinių tyrimų programa (7BP) nuo 10 iki 22,6 proc. išaugo Lietuvos koordinuojamų projektų dalis. „Pagal šį rodiklį buvusi paskutinė Lietuva dabar lenkia 9 šalis. Tai rodo, kad Lietuva imasi lyderystės, inicijuoja naujų idėjų įgyvendinimą ir buria partnerių tinklą“, – sako K. Masevičiūtė. Lietuvos koordinatoriai sudaro 18,4 proc. visų Lietuvos dalyvių, jiems tenka 30,7 proc. EK dotacijos. Palyginimui ES vidurkiai šiuose rodikliuose yra atitinkamai 24 ir 43,2 proc.
Analitikės teigimu, didelė pažanga padaryta ir su mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) įsitraukimu į programą. „MVĮ gauna trečdalį Lietuvai tenkančios dotacijos ir tai yra geriausias rezultatas ES. Galime daryti prielaidą, kad programos, kuriomis siekta padėti įmonėms gauti finansavimą moksliniams tyrimams vykdyti ir inovacijoms diegti, davė pozityvių rezultatų“, – teigia K. Masevičiūtė.
Mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui skirtoje programoje „Horizontas 2020“ iki šiol dalyvavo 228 partneriai iš Lietuvos, kurie vykdė arba vykdo 191 projektą. „Horizontas 2020“ yra didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Septynerių metų (2014–2020) programai skirta arti 77 milijardų eurų viešojo ES finansavimo.