Kaip rašo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos feisbuko puslapis meteo.lt, naktimis švytintys sidabriškieji debesys (trumpinys – NLC) yra unikalūs tuo, kad susiformuoja ne apatinėje, kaip įprasti mums debesys, o viršutinėje atmosferos dalyje, t.y. apie 80 km aukštyje.
„Tokius nepaprastus debesis galima išvysti tikrai ne kiekvieną vasaros naktį. Jie pasirodo tik keletui valandų pačiomis trumpiausiomis birželio–liepos naktimis. Dar rečiau šie debesys sužimba ypač ryškiai ir apima visą šiaurinį horizontą. NLC nakties danguje reikėtų laukti praėjus bent pusantros valandos po saulėlydžio arba anksti ryte kol tebėra tamsu (maždaug tarp 23:30–03:00 val.). Jeigu pasiseks, pamatysite melsvai balsvą švytėjimą“, – rašoma paskyroje.
Šių debesų susiformavimas nėra iki galo išaiškintas, bet naujausi tyrimai parodė, kad net ir labai aukštai atmosferoje nėra sausa ir kaupiasi vandens garai galop pavirstantys į smulkius ledo kristalus.
„Kadangi ~80 km aukštyje virš žemės paviršiaus Saulė tebešviečia, todėl NLC sudarantys kristalai būna apšviečiami ir dėl to sužimba naktiniame danguje. Vis dėlto, sidabriškųjų debesų švytėjimas nulemtas ne tik išsklaidytos Saulės šviesos. Sprendžiant pagal spektrą, tokias spalvas lemia dar ir debesis sudarančių ledo kristalų fotoliuminescencija veikiant ultravioletinei Saulės spinduliuotei“, – nurodoma meteo.lt feisbuko paskyroje.
Meteorologai pažymi, kad šie debesys naktinio dangaus stebėtojams yra neatsiejamas pačių trumpiausių ir šviesiausių vasaros naktų akcentas.
„Taigi, artimiausias 4–5 savaites, jei naktimis nemiegosite (o šiaurinis dangaus skliautas bus giedras) būtinai išeikite į lauką ir pasižvalgykite po dangų. Reiškinys šiuo metų laiku jau yra pakankamai dažnas, tad silpnesnius ar ryškesnius debesis tikrai turėtų pavykti išvysti“, – nurodoma įraše.