„Suklaidintais besijaučiantys vartotojai gali kreiptis į teismus arba kitas institucijas – antai Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Tiesa, teisių gynimas institucijose gali pareikalauti daug laiko“, – LRT.lt teigė teisininkas Julius Zaleskis.
Pamėgo kandidatą į prezidentus
LRT.lt skaitytojas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) prieš kelias dienas iš Darbo partijos kandidato į prezidentus Artūro Paulausko gavo tokią žinutę: „Sveiki, dalyvauju Prezidento rinkimuose, tad labai kviečiu palaikyti mane ir pasirašyti elektroniniu būdu https://aikis.vrk.lt. Jūsų parašas labai svarbus! Pasirašyti bei prisidėti renkant parašus galima užsukus į Darbo partijos būstinę Jūsų mieste. Už teisingumą ir stiprią valstybę!“
Nuo tada skaitytojo „Facebook“ paskyros naujienų sraute ėmė atsirasti vis daugiau šio kandidato reklaminių įrašų.
„Netrukus pastebėjau, kad esu pamėgęs A. Paulausko paskyrą. To aš tikrai negalėjau padaryti. Be to, niekada neatidarinėju įtartinų nuorodų, nežiūriu juokingų vaizdo įrašų ir pan., tad variantas, kuomet žmogus, spausdamas ant virusinės nuorodos, pamėgsta kažkokį puslapį, man negalioja“, – rašė skaitytojas.
Panašu, kad tai – ne vienintelė gudrybė, kurią galbūt naudoja Darbo partijos atstovai. Prieš kelias dienas pasirodžiusiame tekste tinklaraštininkas Rytis Zaloga skelbė, jog surado bent 38 netikras partijos „Facebook“ gerbėjų anketas. Tai – neegzistuojantys asmenys, kurių nuotraukos vogtos iš įvairių užsienio tinklalapių. Sukčiai nesibaimino pavogti ir latvių kompozitoriaus Karlio Kazakso nuotrauką. Visos netikros anketos – aktyvūs Darbo partijos, A. Paulausko palaikytojai ir aršūs prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikai. Manoma, tokių anketų skaičius yra kur kas didesnis.
Štabo vadovas: „parazitinių“ priemonių netoleruojame
A. Paulausko štabo vadovas Viktoras Fiodorovas neigia, kad jie ėmėsi nelegalių priemonių.
„A. Paulausko štabas internete nesiima nieko „parazitiško“. [...] Tokių priemonių nenaudojame nei internetinėje, nei neinternetinėje erdvėje. Tikrai ne“, – tikino V. Fiodorovas.
Anot jo, A. Paulausko „Facebook“ paskyra turi tik kiek daugiau nei 3 tūkst. gerbėjų. Jeigu būtų naudojamasi nelegaliomis priemonėmis, skaičius esą turėtų būti didesnis. Štabo vadovas nežino, kas galėjo būti suinteresuotas imtis tokių priemonių.
„Neįsivaizduoju, bent jau man tokio pasiūlymo niekas nedavė. Jeigu kas nors tokias provokacijas ir daro, tai labai blogai. [...] Pats esu „Facebook“ naudotojas, stengiuosi į tokius dalykus nesivelti. Aš manau, kad „Facebook“ galėtų būti „švaresnis“, – sakė A. Paulausko štabo vadovas.
Jo žodžiais, pastarosiomis savaitėmis apie A. Paulauską pasakoma „vis kokia nesąmonė“, tačiau kandidato į prezidentus atstovai nelegaliomis priemonėmis tikina nesiimsią ir ateityje.
Tūlų politikų varžytuvės dėl populiarumo?
Anot informacinių technologijų specialisto, LRT.lt projektų vadovo Džiugo Paršonio, kiekvienos paskyros „simpatijos“ turėtų būti atskiros, tačiau „Facebook“ leidžia administratoriams kurti įvairius puslapius ir programas, kurių statistika kaupiama kartu.
„Taip, pavyzdžiui, įkūrę kavos klubą, jo gerbėjus galėtume prijungti prie nebūtinai jiems žinomos paskyros statistikos“, – sakė D. Paršonis.
Tūlas politikas bijo, kad menkas gerbėjų skaičius bus rinkėjų abejingumo ar paramos jam stokos atspindys. Todėl stengiasi, kad turėtų kuo didesnį – tegu ir fiktyvų, – sakė projektų vadovas.
Pasak specialisto, „Facebook“ taisyklės draudžia klaidinti žmones, tačiau jų beveik niekas nepaiso. O socialinio tinklo administracija reaguoja tik tada, kai gauna skundą arba kyla teismo grėsmė. D. Paršonis pabrėžia, kad netikri „like`ai“ yra visiškai nenaudingi, tačiau socialiniuose tinkluose vis dar populiarus varžymasis dėl skaičių.
„Tūlas politikas bijo, kad menkas gerbėjų skaičius bus rinkėjų abejingumo ar paramos jam stokos atspindys. Todėl stengiasi, kad turėtų kuo didesnį – tegu ir fiktyvų“, – sakė LRT.lt projektų vadovas.
Sugalvoja vis gudresnių būdų
Komunikacijos agentūros „Terrier“ vadovas Aivaras Šičkus pastebi, kad „Facebook“ gerbėjų skaičių norintys auginti įvairių paskyrų administratoriai sugalvoja vis gudresnių būdų, kaip tai padaryti.
„Nuperkami internetiniai domenai, panašūs į populiarius puslapius. Antai lrytas.lm, 15min.mi ir pan. Tuomet „Facebook“ paskyroje publikuojamas koks vaizdo įrašas ar pan. Žmogus paspaudžia nuorodą ir ateina į portalą, iš jo nukreipiama į dar kitą, kuriame, tarkime, pristatomas žaidimas. Aišku, paspaudus nuorodą, galima tapti ir kokio nors puslapio gerbėju“, – pasakojo A. Šičkus.
Ekspertas sutinka, kad taip renkami gerbėjai jokios naudos neatneš. Priešingai – įpykęs vartotojas gali iš karto susiformuoti neigiamą nuomonę apie siūlomą produktą arba apie brukalus pranešti „Facebook“ administracijai. Po tam tikro skaičiaus pranešimų paskyra būna tiesiog uždaroma.
Komunikacijos specialisto žodžiais, jeigu Lietuvos politikai iš tiesų taip elgiasi, tai – nekokybiškos konsultacijos pavyzdys.
„Nekompetentingi komunikacijos specialistai nenumato, kad toks elgesys gali padaryti ir neigiamą įtaką. Tai – nekokybiška konsultacija. Nemanau, kad politikams tai atsilieps teigiamai“, – sakė A. Šičkus.
Teisininkas: tai gali įžeisti ir garbę bei orumą
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvoje internetu kasdien naudojasi bent 53 proc. gyventojų. Nenuostabu, kad, populiarėjant socialiniams tinklams, vis daugiau interneto vartotojų kuriasi savo paskyros pasirinktame puslapyje. Kuo daugiau vartotojų, tuo daugiau internetinių aferų aukų.
Kaip LRT sakė teisininkas J. Zaleskis, išvardinti būdai, kai vartotojui nežinant jis pamėgsta tam tikrą paskyrą, neatitinka asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
„Toks „like`ų“ rinkimas [...] prasilenkia su teise. [...] Vartotojo asmens duomenimis – vardu, pavarde ir kita informacija – yra naudojamasi be paties asmens valios, aiškiai neinformuojant asmens apie tokį naudojimąsi jo duomenimis“, – aiškina teisininkas.
Kai asmuo prieš savo valią viešai „palaikina“ neigiamai vertinamą reiškinį ar asmenį, jis galėtų skųstis ir dėl jo garbės ir orumo pažeidimo, – teigė J. Zaleskis.
Jis priduria, kad „Facebook“ puslapiai gali būti laikomi ir reklama. Taigi tokie gerbėjų skaičiaus didinimo būdai gali neatitikti ir draudimo reklamoje naudoti asmens vardą ir jo nuomonę be sutikimo. J. Zaleskio žodžiais, tam tikrais atvejais gali būti įžeista vartotojo garbė ir orumas.
„Kai asmuo prieš savo valią viešai „palaikina“ neigiamai vertinamą reiškinį ar asmenį, jis galėtų skųstis ir dėl jo garbės ir orumo pažeidimo“, – teigė J. Zaleskis.
Teisininkas tikina, kad paminėtų teisių gynimo keliai Lietuvoje dar nėra praminti, tačiau netolimoje ateityje gali atsirasti pirmi precedentai.
„Vartotojai, kurie jaučiasi suklaidinti, gali kreiptis į teismus arba kitas institucijas – antai Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Tiesa, teisių gynimas institucijose gali pareikalauti daug laiko. Praktiniu požiūriu, greičiausiai savo teises galima apginti pasinaudojant „Facebook“ įrankiais, leidžiančiais pranešti apie pažeidimus“, – patarė teisininkas.
Apsisaugos tik sąmoningi vartotojai
Atsirandant vis naujiems gerbėjų skaičiaus didinimo būdams, apsisaugoti nuo panašių pinklių darosi vis sunkiau.
A. Šičkus pataria internetu naudotis protingai ir nuolat atkreipti dėmesį į tai, kokį interneto turinį vartojame. Jeigu visgi atsitiko taip, kad jūsų „Facebook“ paskyra buvo panaudota reklamos tikslais, apie tai reikėtų pranešti socialinio tinklo administracijai.
D. Paršonio teigimu, visiškai apsisaugoti yra keblu net patiems atidžiausiems. „Jei turime laiko, verta periodiškai peržiūrėti savo paskyros sąrašus – draugų, mėgstamų puslapių ir pan. – bei juos išgenėti. Ne viskas, ką matome, yra tikra, dar mažiau – patikima ir sąžininga. Būna apmaudu gaišti laiką įvairių paskyrų peržiūrai, bet toks yra mūsų virtualaus gyvenimo „mokestis“, – sakė IT specialistas.
