Vertinant laikotarpį iki gruodžio vidurio, Lietuvos startuoliai šiemet jau pritraukė 86 mln. eurų investicijų, iš viso įvyko 38 sandoriai. Nors sandorių 2024 m. daugėjo (augimas – 40 proc.), pritrauktų investicijų suma, palyginus su tuo pačiu laiku pernai, mažėjo 3 kartus – nuo 268 iki 86 mln. eurų.
Tiesa, 2023 m. po 100 mln. eurų pritraukė antrasis Lietuvos vienaragis „Nord Security“ ir „Surfshark“ bei saulės parkų projektavimo programinės įrangos startuolis „PVcase“. Didžiausią investiciją Lietuvoje, 20 mln. eurų, šiemet pritraukė startuolis „Ovoko“, vystantis naudotų automobilių dalių elektroninės prekybos sprendimus.
„Pritraukta bendra investicijų suma šiemet bus mažesnė, tačiau kylanti sumokėtų mokesčių dalis rodo, kad sektorius auga ir stiprėja. Lietuvos startuolių ekosistema išsiskiria globaliai, nes didesnė dalis startuolių sėkmingai veikia be išorės investicijų ir auga iš pelno. Tačiau pritrauktos investicijos yra viena iš svarbių startuolių sėkmės dedamųjų.
Be kapitalo ir investicinių paskatų, finansinio stabilumo užtikrinimo ir sėkmės istorijų Lietuvos ekonominio proveržio nepasieksime. Palyginimui, Estijoje aptariamu laiku šiemet įvyko per 60 sandorių, pritraukta per 345 mln. eurų“, – situaciją analizuoja „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.
Jau antrus metus iš eilės pasauliniame inovacijų reitinge Lietuva užima pirmą vietą pagal vienaragių vertę, vertinant santykyje su šalies ekonomikos dydžiu. Šiemet Lietuvoje išaugo ir 4-asis vienaragis „Flo Health“, kuriantis moterų sveikatos programėlę. Paminėtina ir tai, kad „Financial Times“ į greičiausiai augančių Europos įmonių TOP 1000 įtraukė net 10 vardų iš Lietuvos.
Lietuvos Banko duomenimis, IRT sektorius 2024 m. I pusmetį lėmė ketvirtadalį ekonomikos augimo – per metus jo sukuriama vertė didėjo dešimtadaliu. Naujos Vyriausybės programoje taip pat atkreiptas dėmesys ir į inovacijų, ir į proveržio technologijų vystymą bei startuolių ekosistemos skatinimą.
„Startuoliai ir iš jų išaugusios technologijų įmonės paslaugas parduoda globaliai – pinigus uždirba užsienyje ir jais pildo Lietuvos biudžetą.
Tvari startuolių ekosistema valstybei yra gyvybiškai svarbi, nes skatina inovacijas, pritraukia finansus ir kuria gerai apmokamas darbo vietas. Technologijų verslai yra atsparesni ekonominiams ciklams, geopolitinėms rizikoms ir turi potencialo eksponentiškai auginti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką“, – sako G.Verbickaitė.
Vienais ryškiausių Lietuvos startuolių ekosistemos pasiekimų 2024-aisiais ji taip pat įvardijo pirmojo Lietuvos vienaragio, internetinės naudotų prekių, daugiausiai – mados, tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ pasiektą 5 mlrd. eurų įverčio kartelę.
Asociacijos vadovės teigimu, tai – milžiniškas pasiekimas ir įmonei, ir visai Lietuvai, rodantis aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologijų sektoriaus potencialą, galimybę tapti traukos centru talentams bei kapitalui. Ekosistemos augimą pažymėjo ir įvykę du startuolių pardavimo užsienio investuotojams sandoriai: „Apple“ įsigijo „Pixelmator“, „Everfield“ – „Frontu“.
Kas laukia 2025 m.?
Kalbėdama apie artėjančius 2025-uosius, didžiausiu iššūkiu Lietuvos startuolių sektoriaus augimui G.Verbickaitė įvardija talentų, galinčių kurti ir auginti startuolius, trūkumą. Didesnes proveržio galimybes ji taip pat įžvelgia DI, gynybos ir sveikatos technologijų srityse. Dėmesį asociacijos vadovė atkreipia ir į finansų technologijų (fintech) sektoriaus iššūkius.
Dėl palankios reguliacinės ir verslo aplinkos, augančių poreikių inovatyviems sprendimams rinkoje Lietuva per kelerius metus tapo viena iš fintech lyderių ES. Pasak G.Verbickaitės, svarbu užtikrinti aktyvų valstybės ir reguliuojančių institucijų bei rinkos dalyvių įsitraukimą į tolesnį fintech sektoriaus vystymą, nes šis sektorius sukuria didelę pridėtinę vertę ekonomikai ir kitos šalys aktyviai konkuruoja siekdamos perimti lyderystę šioje srityje.
„Lietuvoje dažnai einama pernelyg biurokratiniu keliu – bandoma tapti Europos pirmūnais reguliacijos srityje, tačiau neproporcingai griežti ribojimai verslui stabdo konkurencingumą. Būdama maža šalis, mes turėtume išnaudoti lankstumą ir pagalvoti, kaip galime užtikrinti įmonėms, veikiančioms Lietuvoje, kuo palankesnę verslo aplinką“, – sako G.Verbickaitė.
Pasak asociacijos vadovės, 2024 m. neapibrėžtumas privertė daugelį verslų įkūrėjų permąstyti verslo modelius, diegti naujoves ir kuo greičiau siekti pasiekti pelningumą.
Tai neabejotinai formuos ir 2025 m. tendencijas: į naujus metus dabartiniai startuolių kūrėjai žengia tvirčiau, rizikos kapitalo fondai taip pat drąsina būtent šiuo metu realizuoti idėjas: 1,55 mlrd. eurų – tiek laisvo kapitalo (angl. dry powder) šiuo metu yra Baltijos šalyse, atskleidė naujausia Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo rinkos ataskaita.
IRT sektorius 2030 m. gali sudaryti 20 proc. Lietuvos BVP
„Matome potencialą, kad IRT sektorius sukurtų 20 proc. Lietuvos BVP iki 2030 m. Esame augimo kelyje daugeliu rodiklių, tačiau proveržį galime pasiekti būtent per startuolių sektoriaus auginimą.
Pavyzdžiui, per pastaruosius 5 metus vien startuolių sumokami mokesčiai augo 5 kartus (nuo 65 mln. eurų 2019 m. I–III ketv. iki 313 eurų 2024 m. I–III ketv.). Izraelio atvejis įrodo, kad aukštos pridėtinės vertės technologijų verslai gali kardinaliai pakeisti žemo produktyvumo ekonomiką. Šiandien Izraelyje IRT sektorius kuria 30 proc. BVP, kai Lietuvoje – 5 proc.“, – aiškina G.Verbickaitė.
„Unicorns Lithuania“ kelia tikslą per artimiausius 5 metus Lietuvoje veikiančių startuolių skaičių padidinti iki 3 000 įmonių, kuriose dirbtų 40 000 žmonių. Tai leistų startuoliams sumokėti bent 1 mlrd. eurų mokesčių, taip užtikrinant ilgalaikę naudą Lietuvos ekonomikai.
