Pirmą kartą jungtinį mūsų šalies įmonių stendą Barselonoje pristato VšĮ „Versli Lietuva“. Jame – trylika mūsų šalies technologijų įmonių.
Žvelgiant visos konferencijos mastu, Lietuvos stendas atrodo kukliai ir nesilygina su didžiuliu Japonijos paviljonu ar kurios technologijų milžinės („Samsung“, „Nokia“, LG ir kt.) išpirktomis teritorijomis.
Tačiau reikia pasidžiaugti, kad mūsų šalies vardas apskritai yra matomas tokiame pasaulinio lygio renginyje. Pavyzdžiui, latviai, estai, lenkai ir dauguma kitų valstybių apskritai neturi savo stendų – šias šalis geriausiu atveju atstovauja viena kita bendrovė.
Be to, lietuviai nusprendė ne reklamuoti kurią nors kompaniją, o garsinti mūsų šalies vardą – visą stendą juosia transparantai su užrašu „Made in Lithuania“ (liet. pagaminta Lietuvoje).
Traukos centras – „GetJar“
Visa MWC paroda apima didžiulę teritoriją, kurioje yra aštuonios sporto arenų dydžio salės. Vienose pristatomi technologiniai sprendimai, kitose – vartotojams skirti įrenginiai, dar kitur kompanijos demonstruoja savo sukurtus programinius sprendimus ar paslaugas.
Mūsų šalies verslininkai įsikūrę spalvingame „App Planet“ (liet. aplikacijų planeta) paviljone. Ši vieta pasirinkta dėl kompanijų pobūdžio – visos jos pristato programas, mobiliąsias aplikacijas, verslui ar vartotojams pritaikytus sprendimus.
Lietuvos stendas yra greta vieno iš įėjimų į paviljoną, netoli jo yra didelio susidomėjimo sulaukusi „Nokia“ stovykla. Taigi mūsiškiai tikrai neliko parodos užkampyje.
Garbingiausia vieta Lietuvos stendo centre skirta visame pasaulyje žinomai mobiliųjų programėlių platformai „GetJar“, o aplink jį išsidėstę kitų bendrovių reprezentaciniai stendai.
Juose savo idėjas viso pasaulio verslininkams ir technologijų mėgėjams pristato tiek pripažinimo mūsų šalyje sulaukusios įmonės, tiek perspektyvūs „startup“ projektai.
Lietuvos vardą technologijų pasaulyje garsina tokios kompanijos, kaip „Etronika“ (judesiais ir balsu valdoma interneto bankininkystė), „BCE“ (transporto priemonių telemetrija), „Mokipay“ (mobiliųjų atsiskaitymų platforma), „EVP International“ (interneto atsiskaitymų sistema Mokejimai.lt).
Taip pat stende savo programavimo, mobiliųjų programų, dizaino kūrimo ir kitas paslaugas pristato bendrovės „Telesoftas“ „Agmis“, „Metasite“, „iTo“, „Itero“, „Baltic Web Studio“, „MobOn“, „Igts“.
Seka el. dviračių nuomininkus
Vienas įdomesnių lietuvių pristatomų projektų – nuomojamų transporto priemonių stebėjimo sistema. Kompanijos „Baltic Car Equipment“ (BCE) sukurtas produktas ir jam pritaikyta programinė įranga leidžia nuolat stebėti, kur juda išnuomotas automobilis, elektrinis dviratis ar kita transporto priemonė.
 |
| Gedimino Gasiulio/15min.lt nuotr./Šis blokelis leidžia sekti el. dviračio judėjimą. |
Sistema jau buvo išbandyta ir Barselonoje. Ji buvo įdiegta į didmiestyje nuomojamus elektrinius dviračius.
„Šie el. dviračiai yra nuomojami mieste. Iki šiol buvo tik trys bandomieji punktai, o per ateinančius kelis mėnesius jų padaugės iki trisdešimties ir apims kone visą Barseloną. Masteliai bus milijoniniai, o mūsų sistema juos prižiūrės, nes jie yra labai vagiami“, – sakė „BCE“ projektų vadovas Egidijus Bartušis.
Kompanijos sukurta sistema el. dviračio judėjimą seka naudodama GPS signalą. Specialiame blokelyje yra GPS modemas, GPS imtuvas ir mobiliojo tinklo modemas, kuriuo duomenys apie el. dviračio judėjimą siunčiami į aptarnavimo centrą.
Jei transporto priemonė atsiduria po tiltu ar kitomis struktūromis, kurios trukdo GPS signalui, arba dingus mobiliajam ryšiui, duomenys apie jos judėjimą yra kaupiami ir saugomi blokelyje.
„Jei šis blokelis būtų atjungtas ar sugadintas, sistema automatiškai tai susektų. Taigi jei el. dviratis yra vagiamas, galima atsekti, kada ir kur buvo atjungtas blokelis, ten gali nuvykti policijos pareigūnai. Be to, atjungus blokelį išjungiamas el. dviračio variklis ir jį galima nebent stumti“, – pastebėjo E.Bartušis.
Operatorius įspėja apie bėglius
Dar vienas intriguojantis lietuvių projektas – kompanijos „Metasite“ mobiliesiems operatoriams skirta paslauga „Churn Predictor“, nuspėjanti, kurie klientai ruošiasi pabėgti pas konkurentus.
Kliento nepasitenkinimas nuspėjamas remiantis maždaug 1,5 tūkst. kriterijų ir ankstesne patirtimi – paslaugų atsisakiusių klientų požymiais.
„Mes imame visus duomenis iš operatoriaus, tarkime, visus skambučius, SMS, duomenų vartojimą ir panašiai. Mūsų sukurti algoritmai juos apdoroja ir kuria prognozes, kas artimiausiu pabėgs pas konkurentus“, – sakė „Metasite“ atstovas Egidijus Pilypas.
Pavyzdžiui, programa operatoriui gali nurodyti, kad po mėnesio kuriame nors mieste jo paslaugų atsisakys 10 tūkst. klientų, kadangi jie negavo juos tenkinančio pasiūlymo. Tuomet kompanijos vadovas turi nuspręsti, kokį pasiūlymą klientams pasiūlyti, kad juos išlaikytų.
Programos prognozių tikslumas gali siekti 90 proc., tiesa, tai priklauso nuo taikomų kriterijų.
„Mes galime atspėti mažą pabėgsiančiųjų skaičių su labai dideliu tikslumu, arba didelį skaičių su mažesniu tikslumu. Tarkime, jei bus 10 tūkst. klientų, kurie atsisakys paslaugų, mes galime 1 tūkst. jų atspėti su 90 proc. tikslumu arba 5 tūkst. atspėti su 50 proc. tikslumu. Tai priklauso nuo operatoriaus, kokius veiksmus jis norės atlikti, kokius pasiūlymus pateikti“, – sakė E.Pilypas.
 |
| Gedimino Gasiulio/15min.lt nuotr./Lietuvos stende savo idėjas viso pasaulio verslininkams ir technologijų mėgėjams pristato tiek pripažinimo mūsų šalyje sulaukusios įmonės, tiek perspektyvūs „startup“ projektai. |
Kompanijos paslaugomis jau naudojasi kompanija „Tele2“, Belgijos, Švedijos operatoriai, ateityje planuojama bendradarbiauti su Estijos, Latvijos operatoriais.
„Mokipay“ orientuojasi į jaunimą
Lietuvoje veikianti mobiliųjų mokėjimų sistema „Mokipay“ užsieniečiams ne tik pristato jau veikiančią idėją, bet ir pasakoja, kaip ji toliau vystoma.
Pastaruoju metu kompanija pradėjo aktyviau dirbti su mokyklomis ir universitetais. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje ir Santaros vidurinėje mokykloje ši mobiliųjų atsiskaitymų sistema jau naudojama atliekant ugdymo įstaigos lankytojų kontrolę. Be to, jose už maistą ar kitas prekes galima atsiskaityti naudojant telefoną.
„Nauda pirmiausia dėl socialinio maitinimo. Dabar nebėra išskiriama, kad štai kažkas su talonėliu valgo, o kitas – ne. Visi ateina su ta pačia priemone, ir nejaus diskomforto atsiskaitydami. Be to, tėvai gali į šią sąskaitą pervedinėti pinigus ir taip kontroliuoti savo vaikų išlaidas, tikslingai jas nukreipti ir žinoti, kam pinigai išleidžiami“, – sakė „Mokipay“ technologijų vadovas Aurelijus Vadeika.
Brangu, bet naudinga
Kaip ir dauguma kompanijų, „Mokipay“ į pasaulinio lygio renginį atvyko ne tik ieškoti potencialių klientų ar investuotojų, bet ir partnerių, tiekėjų. Kitaip sakant, ryšių.
Jų čia ieško visi. Tai atspindi renginio atmosfera: nuo ryto iki vakaro teritorijoje zuja gausybė kostiumuotų, pasitempusių žmonių (iš viso renginyje lankosi per 60 tūkst. dalyvių), o jų šnekos nenutyla.
Išties, kai pigiausias bilietas į renginį kainuoja 700 eurų (o brangiausias – 5 tūkst. eurų), tokių pinigų negali paleisti vėjais...
