Ar galima auginant žuvis kartu puoselėti ir prieskoninių žolelių, būtinų žuvies patiekalams gardinti, derlių? Klaipėdos universiteto eksperimentas dešimtyje Lietuvos ūkių parodė, kad tai – įmanoma.
Akvaponika, kuri labiau aprašyta, nei kol kas taikyta praktikoje, sudomino nemažai ūkių ir jau svarstoma, kaip ją panaudoti komerciniais tikslais.
Akvaponika – tai agrikultūros ir žuvininkystės mišinys. Vandenyje esančios bakterijos pirmiausiai išskaido žuvų išskiriamą ir vandenyje ištirpusį amoniaką į nitritus, o kitos bakterijos nitritus paverčia nitratais.
Akvaponikos sistemoje augantys augalai pasisavina vandenyje esančius nitratus kartu su kitomis maistingomis medžiagomis ir taip išvalo uždaroje sistemoje esantį vandenį, kuris vėl tiekiamas žuvims.
Klaipėdos universiteto profesorė Asta Klimienė nuskina virš vandens išaugusios mėtos lapelį. Kvapas – toks pats malonus, kaip ir augintos dirvožemyje. Taip pat intensyviai kvepia ir ir kitos prieskoninės žolelės.
Greičiausiai augo salotos
„Mes išbandome tris sistemas: bakterijas, augalus ir žuvis. Apie tokią inovatyvią sistemą yra nemažai teorijos, bet mes praktiškai neradome žmonių, kurie užsiimtų tokia sistema. Todėl parengėm projektą ir eksperimentuojame. Radome 10 ūkininkų, kurie bando auginti žuvis ir augalus vienoje vietoje. Patyrėme savotiškų iššūkių, nes vienas dalykas yra teorija, kitkas, kai susiduriame su praktika: tai ir žuvų ligos, ir augalų veislių, ir sėklų parinkimas“, – pasakojo A.Klimienė.
