Lietuvoje, pasak Ričardo Jaščemsko, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos nario, potencialo auginti žaidimų sektorių yra daug, tačiau vienas iššūkių – spragos darbo rinkoje.
Pandemijos saulėlydis žaidėjų nestabdo
„Newzoo“ teigia, kad nors žaidimų rinka negali ir toliau išlaikyti įspūdingo pandeminio 2020 m. augimo, ilgalaikė sektoriaus perspektyva išlieka neabejotinai teigiama – nedidelis rinkos nuosmukis šiais metais laikinas, nes žaidėjų skaičius nuolat auga. 2015 m. žaidėjų skaičius šiek tiek viršijo 2 mlrd., o iki 2024 m. šis rodiklis turėtų kilti iki 3,3 mlrd. Prognozuojama, kad dar šiemet 2,8 mlrd. iš 3 mlrd. pasaulio žaidėjų žais mobiliuosiuose įrenginiuose, kalbama ir apie metaverse tendenciją, kuri ateities žaidimams turės svarbų vaidmenį.
Rinkos augimą įrodo ir Lietuvoje didžiausią padalinį turinčios žaidimų technologijas kuriančios „Unity“ 2022 m. duomenys. Palyginti su 2020-aisiais, pernai bendrovė fiksavo 31 proc. kūrėjų prieaugį ir 93 proc. platformoje sukurtų žaidimų augimą, išleistų žaidimų skaičius didėjo visose kategorijose: casual – 53 proc., hardcore – 55 proc., midcore – 54 proc. ir hyper-casual – 137 proc. Net ir praėjus 18 mėnesių po 2020 m. kovo „Unity“ fiksuoja 50 proc. žaidėjų augimą.
„2021 m. buvo pirmieji, kai žaidimų rinka kiek krito. Staigus ir neprognozuotas sektoriaus šuolis pandemijos pradžioje ilgainiui paskatino logistikos trikdžius, konsolių ir kompiuterinių komponentų gamybos sutrikimus, kurie paveikė didelio augimo šuolio stabilumą. Šiemet tikimasi, kad rinka atsigaus ir grįš prie 6–7 proc. augimo, – komentuoja R. aščemskas, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos narys. – Manau, kad realistiškiausią šio sektoriaus vaizdą pamatysime rezultatus lygindami ne su pandemijos piko, bet su praėjusiais metais. Tačiau akivaizdu, kad potencialo augti – nemažai.“
Šiemet tikimasi, kad rinka atsigaus ir grįš prie 6–7 proc. augimo
Daugiausia viso pasaulio žaidėjų (55 proc.), pasak „Newzoo“ analitikų, buriasi Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, tačiau, vertinant pagal pajamas, Europa ir Šiaurės Amerika, turinčios atitinkamai tik 14 ir 7 proc. pasaulio žaidėjų, smarkiai viršija žaidėjų išlaidų indeksą – jos abiejuose žemynuose sudaro daugiau nei 40 proc. visos žaidimų rinkos pajamų.
Iš Lietuvos žaidėjų sugeneruotos žaidimų rinkos pajamos per metus augo 25,5 proc. ir 2020 m. sudarė 65,2 mln. JAV dolerių, daugiausia – iš mobiliųjų žaidimų (27 mln. JAV dolerių, kompiuterinių – 22,4 mln. JAV dolerių, 15,9 mln. JAV dolerių – konsolinių žaidimų). Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos duomenimis, šalyje veikiančios žaidimų kūrybos, leidybos ir technologijų bendrovės 2020 m. gavo 175 mln. eurų pajamų, todėl galima teigti, kad čia iš žaidimų uždirbama daug daugiau, nei jiems išleidžia Lietuvos žaidėjai.
Augant rinkai didėja ir darbuotojų poreikis
Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija skaičiuoja, kad pernai žaidimų sektoriaus įmonių Lietuvoje buvo 71 (2020 m. – 61), darbuotojų skaičius per metus išaugo nuo 646 iki 1 455. Pagrindiniais šio sektoriaus augimą lėmusiais veiksniais asociacija įvardija sparčiai tobulėjančią techninę ir programinę įrangą, augantį interneto prieigos ir vaizdo žaidimų produkcijos prieinamumą. Pasak R. Jaščemsko, prie sparčiau augančios Lietuvos žaidimų rinkos ypač prisidėjo užsienio bendrovių atėjimas, tad itin padidėjo joje dirbančių specialistų poreikis.
„Nors pernai darbuotojų skaičius augo daugiau nei dvigubai, toks staigus Lietuvos žaidimų rinkos šuolis pernai lėmė tai, kad šiandien sektoriuje jaučiamas išties didelis darbuotojų trūkumas – paprastai per mėnesį pasiūloma keliasdešimt laisvų darbo vietų. Labiausiai trūksta programuotojų, dėl kurių tenka konkuruoti su visu IT segmentu, taip pat 2D dailininkų, 3D modeliuotojų, animatorių, muzikos ir žaidimų dizaino kūrėjų, – kalba pašnekovas. – Didelio sektoriaus darbo rinkos augimo šiemet tikėtis nevertėtų, nes jau dabar laisvos darbo vietos neužpildomos, o atsivežti darbuotojų iš užsienio – gana ilgas procesas.“
Arnoldas Žvinys, nuolat darbuotojų ieškančios mobiliųjų žaidimų studijos „Estoty Vilnius“ vykdomasis direktorius, sako, kad šiuo metu įmonėje labiausiai trūksta vyresniųjų specialistų.
„Natūralu, kad plečiantis žaidimų rinkai ir žaidėjų ratui kartu auga ir šiame sektoriuje veikiantys verslai, atsiranda naujų rinkos dalyvių. Viena vertus, tai yra pozityvi tendencija, tačiau atveria ir darbo rinkos spragas. Žinoma, galima kviestis specialistų iš užsienio, o išpopuliarėjus nuotoliniam darbui, jų rasti ne tik kaimyninėse, bet ir tolimesnėse šalyse, – dalinasi jis. – Darbuotojų iš užsienio turime ir mes, nuolat ieškome tokių, kurie sutiktų persikelti gyventi į Lietuvą. Šiandien įmonei vis dar trūksta ypač pažengusių specialistų, tačiau kasmet nuosekliai auginame darbuotojų skaičių, tikime, kad taip bus ir toliau. Žinoma, greitą komandos papildymą apsunkina ir karas Ukrainoje, ir šalių kaimynių gyventojų judėjimo suvaržymas.“
Ruošia „GameDev“ specialistus
Tendencijos, anot R.Jaščemsko, rodo, kad žaidimų kūrimas – perspektyvi profesija visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje. Tačiau šios profesijos plėtrą čia stabdo ribotos edukacijos galimybės.
„Negaliu teigti, kad galimybių mokytis profesionaliai kurti žaidimus visai nėra. Pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitetas turi žaidimų kūrimo programą, yra ir pavienių kursų, tam tikrų koleginių studijų. Tačiau šiai profesijai trūksta struktūruoto mokymo, žinomumo, tai vis dar, galima sakyti, nišinė sritis“, – detalizuoja jis.
Kurti žaidimus, anot R.Jaščemsko, taip pat įmanoma mokytis ir individualiai, daugelis net ir studijuodami panašioje sferoje renkasi papildomus kursus. Dažniausiai, jo teigimu, sėkmingiausi specialistai būna tie, kurie mokosi ne tik akademinėje aplinkoje, bet ir laisvalaikiu, pramogai ar lanko papildomus užsiėmimus.
