LATGA atstovaujančio advokato Andriaus Iškausko teigimu, „Linkomanija“ per 2013-2016 m. laikotarpį iš vartotojų gavo daugiau nei 332 tūkst. eurų pajamų už paslaugų – galimybės gauti neteisėtą prieigą prie autorių teisėmis saugomų kūrinių – teikimo.
„Neapsigaukime, kad „Linkomanija“ vadina tai parama – tai yra ūkinė-komercinė veikla, kuomet papildomos paslaugos teikiamos už atlygį“, – svetainės veikimo principus aiškino advokatas A.Iškauskas. Ir čia pat, teismo salėje, teisėjui pademonstravo, kaip, naudojantis „Telia“ duomenų perdavimo paslaugomis ir „Linkomanijos“ teikiamomis nuorodomis į autorių teisėmis saugomą turinį, galima atsisiųsti Jazzu ir Leono Somovo, SEL dainas, Juozo Erlicko, Galinos Dauguvietytės knygas ir kitus autorių teisėmis saugomus kūrinius, parodė, kokios papildomos paslaugos šios svetainės vartotojams yra teikiamos už „paramą“.
„Linkomanijos“ byla nėra parengta nagrinėjimui teisme ir tai yra labiau teisės politikos klausimas, tinkamesnis svarstymui Seime
Atsakovų pusei atstovaujantis „Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisme tvirtino, kad „Linkomanijos“ byla nėra parengta nagrinėjimui teisme ir tai yra labiau teisės politikos klausimas, tinkamesnis svarstymui Seime, tačiau, anot jo, bylos nagrinėjimas teisme yra pernelyg daug pažengęs, kad jį būtų galima nutraukti be vienokio ar kitokio teismo sprendimo.
Atsakovai teisme taip pat teigė, kad interneto prieigos – vis labiau prigimtine žmogaus teise pripažįstamo dalyko – blokavimas yra kraštutinė priemonė, kurios galima imtis tik išnaudojus visas kitas priemones, kai tuo tarpu ieškovai, akcentuojantys, jog „Linkomanija“ yra finansinės naudos gavėjai, nebandė blokuoti finansinių perlaidų iš vartotojų gavimo, tokiu būdu panaikinant finansinę motyvaciją išlaikyti šią svetainę.
A.Iškausko teigimu, prievolė ieškovui išbandyti visus kitus būdus riboti prieigą prie „Linkomanijos“ šiuo atveju nėra taikytina – tokios prievolės būtinumo nerodo nei Europos Sąjungos Teisingumo teismo bei kiti sprendimai, nei kita teisinė praktika, nei ES teisinės direktyvos. „Įstatymas akivaizdžiai suteikia mums teisę blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“ neišbandžius kitų būdų“, – sakė A.Iškauskas.
A.Iškauskas teisme įrodinėjo, kad svetainės blokavimas yra efektyvi piratavimo mažinimo priemonė – tą jis pagrindė D.Britanijos, Portugalijos, kitų šalių pavyzdžiais, kur prieigos prie piratinių svetainių blokavimas jų lankomumą sumažino apie 70 procentų, o bendras piratavimo lygis sumažėjo 18-25 procentais.
Taip pat advokatas teisme įtikinėjo, kad ryšio paslaugų teikėjams taikyti blokavimo priemones nebūtų techniškai sudėtinga ar brangu – panašios priemonės pakankamai efektyviai jau taikomos azartinių lošimų svetainių atžvilgiu.
Tuo tarpu įmonei „Telia“ atstovaujantis teisininkas Paulius Pakutinskas teisme bandė argumentuoti, kad, iš turinio dalinimosi nusakymo pašalinus žodį „neteisėtai“, „Linkomanija“ iš esmės tampa tolygia bet kuriam socialiniam tinklui – „Facebook“, „Youtube“, „Snapchat“ ir kitus, kurie yra skirti turinio dalinimuisi. A.Iškauskas į tai atsakė, kad LATGA su „Youtube“ yra sudariusi sutartį dėl autorinių turinių platinimo bei gauna už juos pinigus – su „Linkomanija“ jokios panašios sutarties nesudaryta, o kūriniai yra platinami neteisėtai.
Apie ką kalba?
„Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisėjui argumentavo, kad byloje nėra aišku, apie kokią „trečiąją šalį“ – subjektą – kalbama, jeigu jis nėra įvardinamas ir visur minimas tik objektas – svetainė „Linkomanija“ bei pabrėžė, kad jo klientas – interneto paslaugų teikėjas „Telia“ – niekada nedarė jokių autorių teisių pažeidimų ir dėl to jiems neturėtų būti teikiamas ieškinys dėl trečiųjų šalių daromų pažeidimų.
Atlikę analizę padarėme išvadas: ieškovas administruoja tik nedidelės dalies iš 130 Lietuvos atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teises ir nė vieno iš 226 užsienio atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teisių
V.Mizaras iškėlė abejonę ir dėl LATGA galimybių atstovauti Lietuvos autorių teisių turėtojams, mat ši asociacija sudarė sutartis tik su 130 Lietuvos autorių dėl jų kūrinių teisių administravimo, iš jų tik su 28 – dėl kūrinių atgaminimo elektronine forma. Didžioji dauguma LATGA atstovaujamų autorių yra užsienio autoriai – ieškovas ieškinyje nurodo 226 užsienio autorius, kurių teisės yra administruojamos. Tačiau analizės metu išaiškėjo, kad dalies šių atlikėjų teisės LATGA gali būti administruojamos tik viešo kūrinių atlikimo, bet ne skaitmeninio jų atgaminimo atžvilgiu arba apskritai nežinoma, kokios būtent šių atlikėjų teisės gali būti administruojamos LATGA. Anot advokato, šios asociacijos su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis sudarytos sutartys teisių administruoti kūrinių skaitmeninį atkūrimą nesuteikia.
„Atlikę analizę padarėme išvadas: ieškovas administruoja tik nedidelės dalies iš 130 Lietuvos atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teises ir nė vieno iš 226 užsienio atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teisių“, – sakė advokatas V.Mizaras. Jis nurodė, kad toliau teisme galima vadovautis tik tų minėtų 28 lietuviškų autorių teisėmis ir jų administravimu, nes tik jiems LATGA gali atstovauti šioje byloje.
Be to, advokatas akcentavo, kad „Linkomanijos“ svetainės prieglobą vykdo Švedijos įmonė, todėl neįvardijamas „Linkomanijos“ administratorius yra Švedijos bendrovės klientas, todėl „Telia“ advokatas išreiškė abejonę, ar jo klientas – „Telia“ – gali blokuoti ryšio paslaugas subjektui, kuris nėra jų klientas.
V.Mizaras prašė teismo taikyti poveikio proporcingumo principą. Jis pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ talpinamos ir nuorodos, nurodančios į teisėtą, kartais net pačių autorių talpinamą turinį, todėl šios svetainės blokavimas iš operatoriaus pusės pažeistų klientų teises. Advokatas pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ yra tik 83 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 autoriai, kuriuos, jo teigimu, šiuo atžvilgiu teisėtai gali atstovauti LATGA bei klausė teismo, ar būtų proporcinga dėl 83 kūrinių LATGA prašymu blokuoti visą „Linkomanijos“ turinį, kurio teisių LATGA neadministruoja.
V.Mizaras akcentavo ir tai, kad LATGA atstovai iki kreipimosi į teismą nebuvo susisiekę su interneto paslaugų teikėjų atstovais tartis dėl galimybių mažinti piratinio turinio prieinamumą internete ir nurodė, kad galimai tokiu būdu LATGA bandė išvengti sunkaus techninio darbo. „Taip autorių teisių administratorius nepadarytus namų darbus nori perkelti ant neutralių paslaugų teikėjų pečių“, – teigė V.Mizaras.
Po „Telia“ pozicijos pateikimo teismas paskelbė bylos nagrinėjimo pertrauką iki spalio 25 dienos.
„Linkomanija“ teisiniame liūne klampoja jau ilgai
„Linkomanijos“ vardas teismo salėse linksniuojamas jau labai ilgą laiką – šios svetainės teisiniai nemalonumai prasidėjo dar 2010 m., nuo korporacijos „Microsoft“ iškelto ieškinio „Linkomanijos“ vartotojui dėl neteisėto „Windows“ operacinės sistemos atsisiuntimo. Anuokart byla buvo nutraukta, kaltinamasis „Linkomanijos“ vartotojas Sergejus Bernotas buvo išteisintas.
Kita vertus, tais pačiais metais kitas „Linkomanijos“ vartotojas, atsisiuntęs ir pats platinęs filmą „Zero 2“, buvo nubaustas teismo – jam skirta tūkstančio litų bauda.
Nuo 2010 m. rudens Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija LANVA jau pradėjo ieškoti kelių prieigą prie „Linkomanijos“ ir „Torrent.lt“ blokuoti įpareigojant šio darbo imtis interneto paslaugų teikėjus – anuokart buvo kreiptasi į Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos, vyko diskusija su kai kuriais didesniais interneto paslaugų teikėjais, tačiau įmonės su tokia iniciatyva nesutiko – ne tik dėl to, kad teises pažeidžiančios rinkmenos laikomos ne jų tarnybinėse stotyse, o ir dėl to, kad Europos valstybėse nebuvo vieningos teisinės pozicijos tokio pobūdžio svetainių atžvilgiu.
Autorių teisių turėtojai, kurių teises esą gynė LANVA, kai kurias atvejais netgi patys atidavė savo kūrinius „Linkomanijai“ ir paskelbė juos oficialiaisiais platintojais
O kol kovotojai su piratavimu stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti prieigą prie „Linkomanijos“ bei nubausti pačios svetainės valdytojus bei vartotojus, autorių teisių turėtojai, kurių teises esą gynė LANVA, kai kurias atvejais netgi patys atidavė savo kūrinius „Linkomanijai“ ir paskelbė juos oficialiaisiais platintojais – taip 2011 m. buvo išplatintas filmas „Barzda“, o MC Mesijus 2013 m. šia platforma pasinaudojo savo dainos vaizdo įrašo „Nelieskite mėlynojo gaublio“ populiarinimui – kino salėje prasta kokybe nufilmavo ir pats išplatino vaizdo įrašą, taip siekdamas skatinti internautų susidomėjimą.
Nuo 2003 metų veikiančios svetainės „Linkomanija“ valdytojai dar 2009 metais nujautė gresiančias teisines problemas ir svetainės valdymą perleido subjektui Seišelių salose.
Teismas nusprendė, kad ligtolinis šios svetainės valdytojas – bendrovė „n5“ ir jos atstovas Kęstas Ermanas yra kalti dėl autorių teisių pažeidimo
2012 m. teismas „Microsoft“ iškeltoje byloje nusprendė, kad „Linkomanijos“ valdymo perleidimas Seišelių salose registruotai bendrovei „Vitality International Investment“ yra fiktyvus, todėl nusprendė, kad ligtolinis šios svetainės valdytojas – bendrovė „n5“ ir jos atstovas Kęstas Ermanas yra kalti dėl autorių teisių pažeidimo ir atsakingi už kompensacijų autoriams sumokėjimą bei priteisė sumokėti 130 tūkst. litų baudą bei padengti 30 tūkst. litų teisinio bylinėjimosi išlaidas. Bylos sprendimas buvo apskųstas ir po gilesnio nagrinėjimo „Microsoft“ su bendrove „n5“ bei Kęstu Ermanu sudarė taikos sutartį, o visi priimti pirmos instancijos sprendimai buvo atmesti ir byla nutraukta.
Pastaroji byla, kurios metu ieškovai – asociacija LATGA – teismo prašo įpareigoti didžiausius Lietuvos interneto paslaugų teikėjus blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“, nenurodant tikslių techninių priemonių, buvo iškelta 2016 m. birželį.
2017 m. balandį „Linkomanijos“ bylos svarstymas buvo sustabdytas iki platesnės apimties Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) svarstomos vadinamosios „Ziggo“ bylos sprendimo, kuris priimtas birželio 14 dienos, kuomet teismas priėmė lemtingą sprendimą – prieigą prie „The Pirate Bay“ blokuoti galima. Ir remiantis šiuo sprendimu galima numanyti, kad „Linkomanijos“ bei kitų „torrent“ nuorodas platinančių svetainių laukia panašus likimas.
