Mažų plastiko gabalėlių rasta visur – nuo giliausių vandenynų iki aukščiausių kalnų, net žmogaus organuose ir kraujyje.
Dabar žurnale „Nature Communications“ paskelbtame modeliavimo tyrime apskaičiuota, kiek jo praryja banginiai.
JAV vadovaujama tyrėjų grupė prie Kalifornijos pakrantės gyvenantiems 191 mėlynajam, pelekuotajam ir kuprotajam banginiui pritvirtino žymeklius ir stebėjo jų judėjimą.
„Iš esmės tai tarsi “Apple Watch„ laikrodis, tik ant banginio nugaros“, – sakė Kalifornijos valstybinio universiteto Fullertone tyrėja Shirel Kahane-Rapport, pirmoji tyrimo autorė.
Banginiai dažniausiai maitinosi nuo 50 iki 250 metrų gylyje, kur yra „didžiausia mikroplastiko koncentracija vandens storymėje“, AFP sakė S.Kahane-Rapport.
Tada tyrėjai, modeliuodami tris skirtingus scenarijus, apskaičiavo, kokio dydžio ir kiek per dieną banginiai suvalgydavo maisto ir kas būdavo filtruojama.
Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų mėlynieji banginiai per dieną suvalgydavo iki 10 mln. mikroplastiko gabalėlių.
Per 90-120 dienų trukmės metinį maitinimosi sezoną tai sudaro daugiau nei milijardą gabalėlių per metus.
Tyrime teigiama, kad didžiausias kada nors Žemėje gyvenęs gyvūnas taip pat greičiausiai yra didžiausias mikroplastiko vartotojas – per dieną jis suvalgo iki 43,6 kg.
„Įsivaizduokite, kad nešiojatės su savimi papildomus 45 kilogramus – taip, jūs esate labai didelis banginis, bet tai užims daug vietos“, – sakė S.Kahane-Rapport.
Apskaičiuota, kad kuprotieji banginiai per dieną suvalgo apie keturis milijonus gabalėlių, rašo „Science Alert“.
Nors nesunku įsivaizduoti, kad banginiai, gurkšnodami vandenyne, prisisiurbia didžiulius kiekius mikroplastiko, tyrėjai nustatė, kad taip nėra.
Vietoj to 99 proc. mikroplastiko į banginių organizmą pateko dėl to, kad jis jau buvo jų grobio viduje.
„Tai mums kelia nerimą, – sakė S.Kahane-Rapport, – nes žmonės taip pat valgo tą patį grobį [žuvis]“.
