DIdėjanti tarša
Kriptovaliutos kasėjai kasmet pagamina 30 700 tonų elektroninių atliekų, apskaičiavo Alexas de Vriesas ir Christianas Stollas.
Jų teigimu, tai vidutiniškai sudaro 272 g vienam sandoriui. Palyginimui, „iPhone 13“ sveria 173 g.
Bitkoinų galima įsigyti keliais būdais – nusipirkti arba užsidirbti (kitaip dar „išsikasti“). Pastarajam reikia kompiuteryje įsidiegti specialią programinę įrangą, kuri naudodama kompiuterio resursus galėtų spręsti specialius matematinius uždavinius. Juos išsprendus, programos savininkas gauna bitkoinų.
Bitkoinų iškasimo sudėtingumas yra adaptyvus (prisitaikantis) dydis ir priklauso nuo to kiek šiuo metų kompiuterinių resursų visame pasaulyje yra naudojama kasimui.
Dėmesys atkreiptasir į tai, kiek elektros energijos sunaudojama – šiuo metu bitkoino kasybai sunaudojama daugiau elektros nei visi Filipinuose.
Kadangi kasybai naudojami kompiuteriai pasensta, susidaro daug elektroninių atliekų.
Tyrėjai apskaičiavo, kad bitkoino kasybos įrenginių vidutinė naudojimo trukmė yra tik 1,29 metų. Todėl susidarančių elektroninių atliekų kiekis prilygsta tokios šalies, kaip Nyderlandai, smulkios IT ir telekomunikacijų įrangos atliekoms, „Resources, Conservation & Recycling“ žurnale teigia tyrėjai. Į šią kategoriją įeina mobilieji telefonai, asmeniniai kompiuteriai, spausdintuvai.
Efektyvumo skatinimas
Kadangi elektros energija yra pagrindinė bitkoinų kasėjų išlaidų dalis, jie ieško vis efektyvesnių procesorių – imta naudoti labai specializuotus lustus, vadinamus specialiosiomis taikomosiomis integrinėmis schemomis (ASIC).
Tačiau ASIC yra tokie specializuoti, kad jiems pasenus, jų negalima „pritaikyti kitai užduočiai ar net kito tipo kriptovaliutos kasimo algoritmui“, rašo tyrėjai.
Tiesa, nors lustų negalima panaudoti pakartotinai, didelę dalį bitkoinų kasybos įrangos svorio sudaro komponentai, kuriuos galima perdirbti – pavyzdžiui, metaliniai korpusai.
Pasaulyje perdirbama vos daugiau nei 17 proc. visų elektroninių atliekų.
