Viskas vyko taip: mokslininkai paėmė karvės kamienines ląsteles, kurios Nyderlandų universitete buvo paverstos raumenų juostelėmis.
 |
| Culturedbeef.net nuotr./Kepama laboratorijoje išauginta mėsa |
Mokslininkų teigimu, ši technologija gali tapti tinkamu būdu mėsos gamybai, kurios paklausa vis didėja.
Kritikų teigimu, paprastesnė išeitis spręsti prognozuojamą maisto trūkumą būtų valgyti mažiau mėsos.
„Turime situaciją, kai 1,4 mlrd. žmonių visame pasaulyje turi viršsvorio ar yra nutukę. Tuo pačiu metu apie milijardas žmonių pasaulyje miegoti eina alkani, – projektu stebėjosi Oksfordo universiteto Maisto politikos tyrimų tinklo profesorė Tara Garnett, – Tai tiesiog keista ir nepriimtina. Tokiais sprendimais nebus pagaminta daugiau maisto, tiesiog keičiamas tiekimas, prieinamumas ir įperkamumas.“
Visą renginio transliaciją, kaip buvo gaminamas mėsainis su laboratorijoje užauginta mėsa, galite rasti šiuo adresu, o jo ragavimo momentą siūlome pažiūrėti šiame video:
Renginio dalyviai pastebėjo, kad mėsos skonis buvo kiek kitoks nei įprasta, tačiau jį būtų galima pakeisti naudojant įvairius prieskonius (juk ir įprastai gaminant mėsą be jų neapsieinama). Laboratorijoje augintos mėsos sandara labai primena maltą mėsą.
BBC turėjo išskirtinę progą iš arti pamatyti, kaip laboratorijoje buvo užaugintas mėsainis. Projekto vertė siekia net 215 tūkstančių svarų.
Laboratorinė mėsa
Pirmadienį Londone pristatyta mėsa raudonos spalvos buvo dėl burokėlių sulčių.
Kamieninės ląstelės yra organizmo „ląstelės šeimininkės“, šablonai, iš kurių audinių vystosi nervai ar odos ląstelės. Daugelis institutų bando išauginti transplantacijai tinkamus audinius, kurie pakeistų susidėvėjusius ar ligotus raumenis, nervines ląsteles ar kremzles.
Mastrichto universiteto profesorius Markas Postas panašiu metodu nori išauginti raumenis ir riebalus, skirtus maistui.
Iš karvės raumeninio audinio paimtos kamieninės ląstelės laboratorijoje auginamos jas skatinant chemikalais. Taip ląstelių prisidaugina. Jau po trijų savaičių aptinkama daugiau nei milijonas kamieninių ląstelių, kurios sudedamos į atskirus indus, juose susilieja ir tampa nedidelėmis raumeninėmis juostelėmis, apie centimetro ilgo ir kelių milimetrų storio. Šios juostelės suvyniojamos į kamuoliukus ir šaldomos. Kai jų pakanka, jos atitirpinamos ir suspaudžiamos į vieną gumulą, o tuomet iškepamos.
Mokslininkai bandė padaryti mėsą, kuri pradžioje yra baltos spalvos, kuo natūralesnę. Su M.Postu dirbanti Helen Breewood laboratorijoje užaugintą mėsą raudona paverčia pridėdama mioglobino junginio.
Pirmadienį Londone pristatyta mėsa raudonos spalvos buvo dėl burokėlių sulčių. Mokslininkai mėsą pagardino džiuvėsėliais, karamele, šafranu.
Anot profesoriaus M.Posto, pradiniai bandymai rodo, kad mėsainiai nebus itin puikaus skonio, tačiau tikimasi, kad bus „pakankamai skanūs“.
Tiktų vegetarams
H.Breewood yra vegetarė, nes yra įsitikinusi, kad mėsos gamyba yra išteklių švaistymas. Moteris tikina, kad laboratorijoje išaugintą mėsą ji valgytų.
„Daugeliui laboratorijoje užauginta mėsa atrodo atstumiančia mintimi, tačiau, jei jie susimąstytų, kaip skerdyklose gaminama normali mėsa, manau, tai irgi juos atgrasytų“, – sakė ji.
Organizacijos „Peta“ („Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“) pareiškime teigiama, jog laboratorijoje užauginta mėsa reikštų, jog daugiau nebeišvysime karvių ar viščiukų pilnų sunkvežimių, skerdyklų ir paskelbsime pramoninės žemdirbystės pabaigą. „Tai sumažintų anglies dvideginio išmetimą, išsaugotų vandenį ir maisto tiekimą padarytų saugesniu“, – rašoma pranešime.
