Misijos tikslas – išsiaiškinti, kaip kadaise buvusi šilta, vandenį turinti planeta tapo šalta dykuma, kokia yra šiandieną.
MAVEN pirmadienį pakels raketa “Atlas 5” iš JAV karinių oro pajėgų kosminės stoties. NASA įvykį transliuos gyvai.
671 mln. dolerių kainavusio MAVEN'o misija, kol šis bus orbitoje, ištirti viršutinę Raudonosios planetos atmosferą.
Zondui į Marsą atvykti prireiks maždaug dešimties mėnesių. Jei viskas vyks pagal planą, 2, 5 tonos sveriantis zondas atsidurs elipsės formos orbitoje aplink Raudonąją planetą 2014 m. rugsėjo mėnesį.
671 mln. dolerių kainavusio MAVEN'o misija, kol šis bus orbitoje, ištirti viršutinę Raudonosios planetos atmosferą. Mokslininkai tikisi išsiaiškinti, kaip Marsas prarado savo atmosferą, kuri dabar siekia vos vieną procentą Žemės atmosferos tankio.
„Yra tik dvi vietos, kur gali patekti atmosfera: ji gali patekti žemyn į plutą arba aukštyn į kosmosą, – sako MAVEN pagrindinis tyrėjas Bruce'as Jakocky. – Taip pat norime atsakyti į klausimus, kur dingo vanduo ir kur dingo anglies dioksidas.“
Pasak jo, tikėtina, kad už atmosferos dingimą gali būti atsakingas saulės vėjas, tačiau yra ir daugybė kitų teorijų.
Tam, kad išsiaiškintų, kur dingo Marso atmosfera, MAVEN su savimi turės ir begalę funkcijų, skirtų ištirti saulės daleles, saulės vėjo jonus ir saulės vėjo elektronus.
MAVEN gali pakilti nuo lapkričio 18 iki gruodžio 7 dienos. Jeigu zondui nepavyks pasinaudoti šia galimybe, iki kito jo paleidimo teks laukti dar dvejus metus, kai Žemė ir Marsas vėl bus palankioje padėtyje.
Šiuo metu Raudonąją planetą tyrinėja ir marsaeigis „Curiosity“, kurio tikslas – Marse atrasti gyvybės pėdsakus.
