Po studijų Kopenhagoje ir darbo JAV dr. M.Gabrielaitė sugrįžo į gimtąjį Vilnių ir VU. Gauta dotacija ne tik įprasmina ilgametį mokslininkės darbą, bet ir atveria naujas galimybes gilintis į sudėtingas ir šiuo metu kaip niekad aktualias mokslines problemas.
Nuo šių metų spalio 1 d. dr. M.Gabrielaitė VU GMC įgyvendina projektą „Genomic Exploration – Mapping the Spread, Evolution, and Adaptation of an Emerging bacterial pathogen – Achromobacter“ (GEM-SEE-Achro, liet. „Genomikos tyrimas – bakterinio patogeno Achromobacter plitimo, evoliucijos ir prisitaikymo žemėlapio sudarymas“, vadovas dr. Gytis Dudas).
Mokslininkė tyrinėja Achromobacter genties bakterijas – dirvožemyje bei vandenyje gyvenančius, tačiau imuninės sistemos sutrikimų turintiems žmonėms pavojingus patogenus, pasižyminčius dideliu atsparumu antibiotikams. Projektu, grįstu bioinformatiniais šių bakterijų genominės analizės metodais, siekiama atskleisti jų plitimo mechanizmus bei genetinę įvairovę, o jo tikslas – pagerinti infekcijų valdymo, prevencijos ir gydymo strategijas.
– Kas Jus įkvėpė tapti mokslininke?
– Smalsumas. Nuo mažens norėjau suprasti, kodėl pasaulis yra toks, koks yra. Nuo ankstyvos vaikystės buvau gamtos vaikas, vasaras dažnai leisdavau skautų stovyklose miške, tad, rinkdamasi studijas, visiškai natūraliai pasirinkau gamtos mokslų kryptį.
– Papasakokite, koks buvo Jūsų kelias iki stažuotės VU GMC.
– Kelią link mokslinės karjeros pradėjau VU studijuodama biochemiją. Trečiame kurse, stažuodamasi Gotenburgo universitete, pirmą kartą susidūriau su duomenų analize, nors tam naudojami metodai buvo gana primityvūs. Tuomet supratau, kad duomenų analizė man daug įdomesnė nei darbas laboratorijoje, todėl nusprendžiau tęsti studijas bioinformatikos srityje Kopenhagos universitete. Tuo metu nemokėjau programuoti, bet tai manęs nesustabdė – šis iššūkis atrodė įveikiamas.
Nors planavau po magistrantūros studijų grįžti į Lietuvą, įsimylėjau gyvenimą Kopenhagoje, tad nusprendžiau likti ir doktorantūrai. COVID-19 pandemijos metu teko patirti įdomų gyvenimo etapą: gyvenau dviejose šalyse ir tuo pačiu metu auginau sūnų – svarbiausią savo genetikos projektą.
Mokslininkų darbas filmuose atrodo gerokai įspūdingiau nei eilinė mano darbo diena.
Baigusi doktorantūrą su šeima išsikrausčiau į JAV, Rod Ailando valstiją, ir pradėjau dirbti bioinformatikos paslaugas teikiančiame startuolyje „VUGENE“. Per dvejus metus, būdama mokslo direktore, koordinavau ir įgyvendinau įvairiausius omikos projektus – nuo genomikos iki proteomikos. Kartu pasisėmiau daug žinių apie darbą industrijoje ir aktualų mokslo bei verslo bendradarbiavimo poreikį.
2023 m. grįžusi gyventi į Lietuvą supratau, kad noriu tęsti doktorantūroje pradėtus tyrimus, nes jų metu, atrodo, kilo daugiau klausimų apie mane dominančias bakterijas, nei pavyko rasti atsakymų. Džiaugiuosi, kad gavau Marie Skłodowskos-Curie programos finansavimą, padėsiantį atsakyti į šiuos klausimus.
– Kokios buvo Jūsų emocijos gavus šią prestižinę Marie Skłodowskos-Curie programos dotaciją?
– Buvo sunku patikėti, kad tai tiesa. Dažnai per mažai kalbame apie nesėkmes, kai finansavimo gauti nepavyksta. Šiam projektui taip pat ne visos paraiškos buvo sėkmingos, ir atrodė, kad po daugybės ilgų naktų, skirtų mokslinei problemai apibrėžti, projektui rašyti ir tobulinti, teks su juo atsisveikinti. Žinia apie finansavimą atėjo pačiu netikėčiausiu momentu ir be galo nudžiugino, kad galėsiu tęsti savo tyrimus apie Achromobacter genties bakterijas.
– Kokius mokslinius klausimus tyrinėjate savo stažuotės metu? Kodėl pasirinkote būtent šią temą? Kuo Jūsų tyrimai gali būti svarbūs visuomenei ar konkrečioms mokslo sritims?
– Mano projekto pagrindinis tyrimo objektas yra Achromobacter genties bakterijos. Šios bakterijos natūraliai gyvena dirvožemyje bei vandenyje ir yra sparčiai plintantys oportunistiniai patogenai, t. y. sveikiems asmenims jos nekelia pavojaus, tačiau imuninės sistemos sutrikimų turintiems žmonėms (pavyzdžiui, sergantiems genetinėmis ligomis ar hospitalizuotiems asmenims) gali būti itin pavojingos dėl įgimto didelio atsparumo antibiotikams.
Vis dėlto apie pačią bakterijų gentį žinių gana nedaug. Šis projektas yra paremtas bakterijų genomine analize, kuri padėtų atsakyti į klausimus, kuo aplinkoje gyvenančios bakterijos skiriasi nuo klinikinių mėginių, kaip jos plinta ir kokia įvairove pasaulyje jos pasižymi. Šio tyrimo rezultatai aktualūs tiek mokslui, tiek visuomenei: jie gali padėti identifikuoti naujus gydymo taikinius ir metodus, tobulinti infekcijų plitimo prevenciją ir gydymo strategijas, galiausiai, šios žinios gali būti pritaikytos ir kitoms, mažiau tyrinėjamoms, tačiau sparčiai plintančioms bakterijoms.
Tokios žinios prisideda prie geresnio bakterijų sukeltų infekcijų supratimo ir efektyvesnių priemonių, skirtų kovoti su antibiotikų atsparumu, kūrimo.
– Kodėl stažuotei pasirinkote VU GMC ir darbą su dr. G.Dudu? Ką Jums reiškia dirbti Gyvybės mokslų centre?
– Jau kurį laiką planavau grįžti į Lietuvą ir parsivežti visą sukauptą patirtį, ja dalintis ir taip prisidėti prie Lietuvos mokslo vystymo. Su Gyčiu pirmą kartą bendradarbiavome COVID-19 pandemijos metu SARS-CoV-2 viruso genominės stebėsenos projekte. Tada mane sužavėjo tiek Gyčio darbo etika ir profesionalumas, tiek požiūris į mokslą ir nuolatinis noras kurti geresnį pasaulį bei dalintis žiniomis. Jau tuomet juokavome, kad ateityje tikrai dar dirbsime kartu. Nuo to laiko praėjo treji metai ir mes vėl bendradarbiaujam.
Visada smagu grįžti į savo Alma mater. Džiugu matyti, kaip per pastaruosius metus GMC pasikeitė ir išaugo. Tai yra moderni ir dinamiška aplinka, kurioje matau daugybę galimybių bendradarbiauti su kitais mokslininkais ir prisidėti prie mokslo ir švietimo kokybės gerinimo ne tik GMC, bet ir už jo ribų.
– Kokia yra Jūsų kaip mokslininkės darbo kasdienybė? Kaip atrodo eilinė darbo diena?
– Iš tiesų, manau, mokslininkų darbas filmuose atrodo gerokai įspūdingiau nei eilinė mano darbo diena. Daug laiko praleidžiu prie kompiuterio programuodama, analizuodama duomenis, skaitydama mokslinius straipsnius, neseniai pradėjau dėstyti studentams. Taip pat nemažai laiko skiriu bendradarbiavimui su kitais mokslininkais – diskusijoms, idėjų aptarimui ir projektų planavimui.
– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Kaip atgaunate jėgas po intensyvaus darbo mokslinėje srityje?
– Jėgas atgaunu kokybiškai leisdama laiką su šeima. Mėgstame keliauti, lankyti muziejus, koncertus ir įvairius renginius – tai padeda atsipalaiduoti ir įsikvėpti naujomis idėjomis. Nuo darbo streso taip pat puikiai padeda sportas, kuris man yra būdas mintims „perkrauti“.
– Kaip Marie Skłodowskos-Curie dotacija keičia Jūsų karjeros galimybes ir tolesnius planus? Galbūt turite naujų siekių?
– Kiekviena galimybė karjeroje atveria daugybę naujų, taip ir su MSCA projektu – tiek idėjų, tiek įvairių projektų tik daugėja. Nuo pat studijų pradžios, dar dirbdama žmogaus genomikos srityje, turėjau pagrindinį tikslą – kad mano darbas būtų naudingas ir reikalingas. Šio tikslo laikausi iki šiol ir planuoju vadovautis ateityje. Tikiu, kad su MSCA projektu atsiradusios galimybės padės įgyvendinti dar ambicingesnius projektus.
– Įdomu, su kokiais iššūkiais susidūrėte savo karjeros kelyje ir kaip juos įveikėte?
– Turbūt pats didžiausias iššūkis buvo rašyti disertaciją su kūdikiu ir nuolat kraustytis iš vienos valstybės į kitą kas kelerius metus. Šeima ir artimieji šiuo požiūriu buvo ypač svarbūs – jie padėjo ir skatino niekada nesustoti. Be to, mano doktorantūros vadovas dr. Rasmus L.Marvigas taip pat turėjo didelę įtaką – jis nuolat drąsino ir palaikė mano idėjas. Džiaugiuosi, kad ir dabar tęsiame bendradarbiavimą.
– Ar yra koks nors įvykis ar tyrimas, kuriuo labiausiai didžiuojatės?
– Sunku išskirti vieną tyrimą, tačiau vienas įsimintiniausių buvo 2017 m., kai kartu su kolegomis pirmieji Danijoje diegėme viso genomo sekoskaitą. Tai buvo didelis iššūkis, tačiau dabar Kopenhagos universitetinėje ligoninėje rutiniškai sekvenuojami šimtai genomų per mėnesį, kurie vėliau yra analizuojami, naudojami diagnozuojant ir gydant pacientus. Aš labai džiaugiuosi galėjusi nedidele dalimi prisidėti prie šio projekto sėkmės.
– Kokį patarimą duotumėte jauniems mokslininkams, kurie svarsto apie panašias galimybes?
– Keliauti, studijuoti, stažuotis, dirbti užsienyje ir įgyti kaip įmanoma daugiau patirties, pažinti naujas kultūras, per jas geriau pažinti save ir galiausiai viską parsivežti į Lietuvą. Išvažiuoti gali būti labai sunku, gyvenimas užsienyje reikalauja palikti komforto zoną, bet įgyta patirtis yra neįkainojama.
