Mokslininkai išanalizavo pasaulinius sąrašus, kuriuose sukaupta daugiau kaip 12 mln. šiukšlių, rastų upėse, vandenynuose, pakrantėse ir jūros dugne bei aplink juos. Jie nustatė, kad aštuoni iš dešimties išvardytų daiktų buvo pagaminti iš plastiko.
44 proc. šių plastikinių šiukšlių buvo susijusios su išsinešamu maistu ir gėrimais, o didžiausią dalį sudarė vienkartiniai buteliai, maisto pakuotės bei plastikiniai maišeliai.
Plaukiojančios šiukšlės buvo rastos visur – nuo plūduriavimo vandens paviršiuje iki jūros dugno ir atokiausių krantų.
Siūlomos alternatyvos
Plastiko taršos mažinimo priemonės daugiausia dėmesio skiria šiaudeliams, vatos pagaliukams. Tyrėjai teigia, kad šie veiksmai yra sveikintini, tačiau jie rekomenduoja kovoti ir su plastiku iš maisto ir gėrimų pramonės.
Jų teigimu, šis plastikas dažnai išmetamas lauke, nes buvo naudojamas labai trumpą laiką, todėl jam turėtų būti teikiama pirmenybė.
Žurnale „Nature Sustainability“ jie siūlo tris galimas šios problemos sprendimo strategijas:
- Pakeisti plastiką, esantį maisto ir gėrimų išsinešimui skirtame maiste, lengviau suyrančiomis medžiagomis.
- Įvesti reguliavimo draudimus plastikui, kurio galima išvengti, pavyzdžiui, maišeliams.
- Apsvarstyti užstato grąžinimo sistemas, kurios skatintų pirkėjus grąžinti išsineštus produktus.
Antrajame Kadiso universiteto atliktame tyrime buvo nagrinėjamos šiukšlės, į vandenyną patekusios tik iš Europos upių.
Jo skaičiavimais, kasmet Europos upėmis į jūrą nukeliauja nuo 307 iki 925 mln. plūduriuojančių šiukšlių. Apie 80 proc. jų sudaro plastikas, daugiausia – plastiko gabaliukai ir vienkartiniai plastikiniai gaminiai, pavyzdžiui, buteliai, maisto pakuotės ir maišeliai.
Daugiausia šiukšlių išmetama Turkijoje (16 proc.), po jos seka Italija (11 proc.), Jungtinė Karalystė (8 proc.), Ispanija (8 proc.) ir Graikija (7 proc.).
