Ankstesnės seniausios raudondumblių liekanos datuojamos 1,2 mlrd. metų, rašoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „PLOS Biology“.
Mokslininkai ginčijasi, kada Žemėje atsirado sudėtingos sandaros gyvų organizmų, bet iš esmės sutaria, kad daugialąstės gyvybės formos tapo įprastos maždaug prieš 600 mln. metų.
Naujausias atradimas gali paskatinti ekspertus iš naujo nubraižyti gyvybės evoliucijos medį, sako studijos pagrindinis autorius Stefanas Bengtsonas, Švedijos gamtos istorijos muziejaus paleozoologijos skyriaus profesorius emeritas.
„Plika akimi matomos gyvybės laikai, atrodo, prasidėjo daug anksčiau negu manėme“, – pridūrė jis.
Fosilijose nėra išlikę jokios genetinės medžiagos, kurią būtų galima išanalizuoti..
Vis dėlto medžiagos, pagal savo struktūrą panašios į raudondumblius, buvo rasta suakmenėjusiose melsvabakterių paklotėse, vadinamuosiuose stromatolituose, aptiktuose Indijoje prieš 1,6 mlrd. metų susidariusių fosforitų kloduose.
„Dėl tokio senumo medžiagos niekada negali būti 100 proc. įsitikinęs, nes jokios DNR neišliko, bet požymiai gana gerai atitinka raudondumblių morfologiją ir struktūrą“, – sakė S.Bengtsonas.
Studijoje nurodoma, kad pažangios technologijos, tokios kaip sinchrotroninė rentgeno mikrotomografija, leido mokslininkams įžvelgti daugelio fosilizuotų ląstelių viduje glūdinčias plokšteles. Tyrėjų nuomone, šie dariniai yra chloroplastai – organelės, kuriose vyksta fotosintezė.
Kiekvienos ląstelės sienelėse taip pat rasta darinių, labai būdingų raudondumbliams.
Šių fosilijų rasta nuosėdinėse uolienose Čitrakutos regione vidurio Indijoje.
Ankstyviausi žinomi gyvybės Žemėje pėdsakai – vienaląsčių organizmų liekanos – yra maždaug 3,5 mlrd. metų senumo.
