– Jūsų bendra nuomonė apie vakcinas? Ar skiepijatės pats / planuojate ateityje susilaukus vaikų juos skiepyti?
– Į viską atsakau taip. Visų pirma, mano nuomonė yra labai teigiama. Manau, kad tai yra labai reikalinga. Mes pasiekėme aukštą civilizacijos lygį, einame į priekį ir vienas iš dalykų, kurie prie to prisidėjo, yra skiepai. Tai aš esu visiškai už vakcinas. Žinoma, už tas, kurios yra patikrintos, praėjusios visus tyrimus ir kurios turi savo sertifikatus. Štai visai neseniai abu su žmona pasiskiepijome nuo gripo. O kadangi mėgstame grybauti, esame pasiskiepiję ir nuo erkinio encefalito. Ir kai bus vaikai – jie taip pat bus skiepijami.
– Jūsų žmona būsima gydytoja? Ar tai turėjo įtakos jūsų apsisprendimui dėl vakcinų?
– Ne. Ji turbūt tik dar labiau sustiprino mano požiūrį į vakcinas. Bet aš visą laiką buvau už skiepus ir mano šeimoje buvo visiškai įprasta praktika: jeigu yra galimybė pasiskiepyti, tai taip ir darome.
– Ar jums buvo pasireiškęs šalutinis poveikis po vakcinacijos?
– Kai pasiskiepijau šiais metais (kuomet skiepijausi anais nuo gripo, šiek tiek svaigo galva) jaučiausi nekaip. Kadangi dar buvau pavargęs, tai tiesiog po skiepo užmigau ant kilimo (juokiasi). O žmonai visą dieną skaudėjo ranką, negalėjo pakelti. Na, bet mes žinome, kad taip pasitaiko. Visada būname informuoti dėl šalutinio poveikio, todėl nejautėme nerimo, kad kažkas gali būti.
– O artimoje aplinkoje teko girdėti apie rimtus šalutinius poveikius?
– Norėčiau turėti istoriją, jeigu norite, galiu išsigalvoti (juokiasi), bet ne, neteko.
– Ar teko artimoje aplinkoje susidurti su skiepų priešininkais?
– Teko susidurti su skeptikais, bet tai nėra tikri priešininkai. Tai žmonės, kurie dažnai tiesiog nežino, galbūt nevisiškai pritaria ir jiems tai kelia abejonių, bet santrauka: vis dėl to jie skiepijasi patys ar skiepija savo vaikus. Artimoje aplinkoje yra žmogus, tėtis, kuris yra skeptikas, bet savo vaiką jis skiepija. Aš suprantu jį, nes aš matau, kokius jis kanalus žiūri ir kuo jis tiki. Ir man visiškai nekeista dėl jo skiepų skepticizmo. Aš turbūt irgi būčiau skeptikas, jeigu žiūrėčiau tokius dalykus ir jeigu neturėčiau šalia žmogaus, kuris man paaiškintų. Bet didelių ir aršių priešininkų savo giminėje ar tarp artimų draugų neturiu. Norėčiau visiems draugams perduoti linkėjimus ir pasakyti, kad jūs esate normalūs.
– Ar toleruojate, nesant tam rimtų priežasčių, tėvų atsisakymą skiepyti savo vaikus?
– Tiesą sakant, ne. Jeigu būtų tokia situacija, kuomet daug kartų būtų alergizavę vaiką ir mediciniškai būtų ištirta, kad jam yra pavojinga kažkas, kas yra skiepų sudėtyje, tuomet aš suprasčiau jų dvejojimą ir atsisakymą. Bet kai taip yra nusprendžiama visiškai dėl nieko ar dėl to, kad kažką prisižiūrėjo, kažko prisiklausė – aš tiesą sakant nelabai suprantu. Yra medicininiai tyrimai, kurie paneigia tą skleidžiamą dezinformaciją. Ir visa propaganda yra niekuo neparemta. Na, arba paprasčiausiu „šarlatanizmu“. Tokiais atvejais aš nepalaikau tų tėvų. Man atrodo yra egoistiška galvoti tik apie savo vaiką ir pamiršti apie visus kitus žmones.
– Kaip reaguojate į įvairias su skiepais susijusias baimes?
– Man atrodo, kad visos šitos baimės kyla iš nežinojimo. Ir reta, kuri kyla iš praktikos savojoje aplinkoje, kaip, pavyzdžiui, siaučiantis mitas, kad skiepai sukelia autizmą. Aš kartais suprantu tėvus, jie būna apimti panikos, kai niekas negelbsti ir tada norisi viską aplinkui kaltinti. Ir manau, kad yra ypač sunku pripažinti, kad kalti yra genai, kad tai atėję iš pačių tėvų. Pikčiausia, kad tai yra išnaudojama politiniams žaidimams, šlovės, populiarumo siekimui ir kad tai yra eskaluojama žmonių, kurie, galbūt, neturėtų su tuo nieko bendro, bet jiems taip yra patogu žaisti, nes jie susirenka savo rinkėjus, socialiniuose tinkluose apsistato pasekėjais, (jokio konkretaus žmogaus dabar neturiu galvoje), kuriems po to bruka reklamą ir ragina eiti tirtis į jų tėvų kliniką (juokiasi). Yra pikta ant žmonių, kurie žino ir supranta situaciją ir žaidžia šituos žaidimus. Ir dar labiau eskaluoja problemą, nes jie yra nuomonės lyderiai. Ir tada dar labiau didina ta ratą, prijungiami tie, kurie yra tiesiog skeptikai ir jiems trūktų tik mediko jų artimoje aplinkoje, kad juos pasuktų į tą šviesiąją pusę. Bet jie prisiklauso štai tokių žmonių ir sniego gniūžtė didėja.
– Ar kada nors turėjote dvejonių skiepytis ar ne?
– Ne, nebuvo tokių dvejonių. Tik vieną kartą buvo tokia situacija, kai dėl galimo šalutinio poveikio atidėjau skiepą nuo gripo. Tą dieną turėjau renginį ir nenorėjau blogai jaustis. Tai tik toks vienintelis dalykas. Man kiltų dvejonių, jeigu rinkoje atsirastų kažkoks nesertifikuotas skiepas.
– Ką galėtumėte patarti tėvams, kurie dėl skleidžiamos dezinformacijos bijo skiepyti savo vaikus?
– Net nežinau, ką galėčiau patarti, nes, man atrodo, kad jie nėra linkę klausyti. Aš tiesiog siūlau pasverti, kas yra kiekvienoje barikadų pusėje. Mes galime kalbėti apie tai, kad reikia tikrinti šaltinius, bet, pavyzdžiui, man kas nors sakys „gerai, tu už vakcinas, gali duoti straipsnį kokį nors, įrodantį jų saugumą?“. Ne, negaliu, nes aš irgi nežinočiau, ką man dabar tiksliai reikėtų duoti. Bet aš ir neturiu būti tas žmogus, kuris ragintų skiepytis. Aš tiesiog sakau, kad reikia klausyti medikų ir nesikišti į jų darbą, nes jie žino, ką daro. Jie tam skiria visą gyvenimą ir aš nenoriu jais abejoti.
– Ar pritartumėte privalomų skiepų įvedimui?
– Aš esu labai labai liberalių pažiūrų ir norėčiau sakyti, kad ne, nepritariu. Norėčiau, kad viskas būtų rekomenduojamo pobūdžio ir žmonės būtų tokie sąmoningi, kad galėtų puikiai nuspręsti patys. Bet tada pasižiūriu, kad žmonės nelabai gali patys nuspręsti. Jeigu mes galėtumėme turėti atskirą Lietuvą tiems, kurie atsisako vakcinų ir nori eiti atgal laiku, keliauti tiesiai į akmens amžių, tada būtų gerai. Bet jie nėra atskirti, jie eina į tas pačias mokyklas, darželius, darbą ir kelia pavojų kitiems. Todėl aš pasisakyčiau už privalomus skiepus.
– Kaip manote, kodėl net ir pateikus statistiką, konkrečius skaičius kyla pasipriešinimas vakcinoms?
– Manau, kad kartais tiems žmonėms reikia daugiau emocinio dalyko, negu šalto proto, konkrečių skaičių. Man atrodo, pavojingiausia, tai, kad net ir šitos pandemijos metu kai kurie netiki, kad virusas yra ir kai kurie laukia, kol ateis mirtis į jų šeimą. Ir kaip jiems pasakyti, kad tai liečia visus, aš nežinau, nes statistikos, panašu, kad neužtenka. Kai kurie laukia gyvo patyrimo.
– Ar skiepysitės nuo COVID-19?
– Aš manau, kad neturėsiu pirmumo, nes yra kiti, kam labiau reikia. Jeigu tai bus patvirtintos, normalios vakcinos – taip, skiepysiuosi. Aš noriu, kad kuo greičiau baigtųsi šitas dalykas. Bet aš turiu savo sąmokslo teoriją (juokiasi) – manau, kad ši infekcija taps kaip gripas ir skiepysimės kasmet.
– Ar jums yra tekę girdėti iš vyresnių žmonių, pavyzdžiui, senelių, pasakojimų apie vakcinomis valdomas ligas iki visuotinio skiepijimo?
– Mes kažkaip niekada nekalbėjome su seneliu (turiu vieną likusį) šia tema. Bet aš žinau apie jo šeimą, kadangi jis dabar rašo knygą apie savo istoriją. Jo šeimoje buvo, atrodo, 12 vaikų, o liko tik du. Tai turbūt daug ką pasako apie to meto mediciną ir visą situaciją. Bet jeigu mes norime ten atgal nukeliauti – aš žinau kelią.
