Neoficialiai „gulinčiu policininku“ (angl. – speed bump), o oficialiai Libanu (angl. – Lebanon) pavadintas 2 metrų skersmens meteoritas yra sudarytas iš geležies. Marsaeigio užfiksuotose fotografijose greta didžiulio geležies luisto matyti ir mažesnis jo kompanionas, kurį mokslininkai pakrikštijo Libanu B (angl. – Lebanon B).
„Libanas – didžiulis, 2 metrų skersmens“, – pareiškė NASA atstovas spaudai Guy'us Websteris. Nors NASA žinią apie Libano atradimą ir meteorito fotografijas paviešino tik antradienį (liepos 15 d.), „Curiosity“ geležinį akmenį surado dar gegužės 25 d. G. Websterio teigimu, „Curiosity“ toje pačioje vietoje rado ir trečią meteoritą, kuris yra irgi maždaug 2 metrų skersmens.
Neoficialiai „gulinčiu policininku“ (angl. – speed bump), o oficialiai Libanu (angl. – Lebanon) pavadintas 2 metrų skersmens meteoritas yra sudarytas iš geležies.
„Džiaukitės, sunkiojo metalo gerbėjai! Aš Marse radau geležies meteoritą“, – „Curiosity“ tviterio paskyroje šmaikščiai paskelbė misijos tyrėjai.
Šiaip ar taip, stambių meteoritų triptikas yra pirmi iš kosmoso atskrieję akmenys, kuriuos Marse pavyko rasti NASA marsaeigiui, nors jis kaimyninės planetos paviršiumi ropinėja jau nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d.
Stambiausią trijulės egzempliorių Libaną „Curiosity“ nufotografavo didelės raiškos kameromis „Chem-Cam“ ir „Remote Micro-Imager“. Nuotraukose matyti, jog meteorito paviršiuje žioji keistos kampuotos nišos.
„Gali būti, kad nišos atsirado dėl erozijos, – pranešime spaudai išdėstė NASA atstovai. – Tačiau tikėtina, kad šiose nišose kadaise buvo olivino kristalų, kurių kartais randama palasitais vadinamuose retos rūšies akmens-geležies meteorituose.“
Meteoritų savo laiku yra radę ir du mažesnieji „Curiosity“ pirmtakai, NASA marsaeigiai „Spirit“ ir „Opportunity“, kurie Marse nuo 2004 m. Pastarasis darbuojasi ir dabar, o jo dvynys „Spirit“ garbingą savo misiją baigė ir amžinam poilsiui nurimo 2011 m.
Rugpjūčio 6 d. „Cursiosity“ minės antrąsias savo viešnagės Marse metines. Per porą metų marsaeigis rado nemažai požymių, kad Raudonojoje planetoje kadaise galėjo egzistuoti primityvi gyvybė, nors tiesioginių artefaktų nerasta. Dabar „Cursiosty“ iš lėto rieda prie pagrindinio savo misijos tikslo – Geilo kraterio centre stūksančios Šarpo viršukalnės.
