Norintys pirmieji išsilaipinti Marse pirmiausia turės nusiųsti „Mars One“ minutės trukmės vaizdo įrašą, kuriame reikės motyvuotai pagrįsti savo sprendimą. Siekiant atbaidyti nerimtus kandidatus, paraiškos bus mokamos, o jų kainos bus nustatytos atsižvelgiant į šalies pragyvenimo lygį, bet neviršys 25 dolerių.
Organizatoriai tikisi surinkti milijonus dolerių, kurie bus panaudoti kaip pradinis įnašas ruošiant kolonistus kelionei. Skaičiuojama, kad išsiųsti pirmąją grupę kainuos apie 6 mlrd. dolerių, o šiuos kaštus tikimasi padengti pradėjus realybės šou transliaciją, skelbia BBC.
Atranka truks dvejus metus, o jos procesas bus transliuojamas per televiziją. Dalyviams keliami reikalavimai – būti stipriems, sumaniems, gebėti prisitaikyti ir mokėti dirbti komandoje. Visas projektas, nuo pakilimo iki nusileidimo Marse ir gyvenimo šioje planetoje, bus transliuojamas per televiziją.
Bilietas į vieną pusę
„Mars One“ teigia jau sulaukę tūkstančių galimų kandidatūrų. Tačiau susižavėję šia misija raginami gerai pagalvoti, nes galimybės grįžti nebus.
Vienas iš „Mars One“ įkūrėjų Basas Lansdorpas aiškina, kad 7–8 mėnesius truksiančios kelionės metu astronautai neteks kaulų ir raumenų masės. O pagyvenus Marse, kurio trauka yra gerokai mažesnė, būtų praktiškai neįmanoma vėl prisitaikyti prie kur kas stipresnės Žemės gravitacijos. Žinoma, įtakos tam turi ir kaštai.
Atrinkti kandidatai bus treniruojami ne tik fiziškai, bet ir lankys psichologijos paskaitas.
Viso projekto metu numatoma naudoti jau egzistuojančias technologijas. Elektros energija bus gaminama naudojant saulės baterijos, vanduo bus filtruojamas ir naudojamas pakartotinai. Astronautams teks patiems augintis maistą, tiesa, dalį atsargų jie atsigabens patys. Papildomos maisto porcijos bus gabenamos prisijungiant naujiems projekto dalyviams, kuriuos numatoma į Marsą skraidinti kas dvejus metus.
Rizikinga misija
Mokslininkai įspėja, kad dėl vadinamojo saulės vėjo vien kelionė į Marsą gali būti pražūtinga. Žemėje nuo didelės energijos dalelių žmones saugo atmosfera, tačiau nei skrydžio metu, nei pačiame Marse tokios apsaugos nebus.
Manoma, kad kadaise Marsas buvo tinkamas gyvybei, bet dabar sąlygos šioje planetoje yra gerokai atšiauresnės. Arizonos universiteto Planetų ir palydovų laboratorijoje dirbanti dr. Veronica Bray įspėja, kad Marse nėra skysto vandens, atmosferos planeta praktiškai neturi, radiacija yra didesnė, išbandymas bus ir dideli temperatūrų pokyčiai.
„Labai didelį nerimą kelia radiacija, ypač kelionės metu. Dėl to gali padidėti vėžio rizika, nusilpti imuninė sistema, galimas nevaisingumas“, – įspėja ji.
Siekiant sumažinti radiacijos žalą, žmones numatoma apgyvendinti kelių metrų žemės sluoksniu padengtame kupole, kurį jiems teks išsikasti patiems.
„Neabejoju, kad mes galime nuskraidinti žmogų į Marsą. Tačiau ar jie sugebėtų išgyventi ten ilgą laikotarpį, kelia didelių abejonių“, – pastebi V.Bray.
Žino, kur vykta
„Mars One“ atstovai pripažįsta, kad kelionės dalyviai susidurs su ekstremaliomis sąlygomis, tačiau jie ir patys tai turėtų suprasti – juk ne pasivaikščioti ketina. Organizatoriai teigia, kad jų pagrindinis tikslas yra sumažinti riziką iki minimalaus lygio.
NASA astronautas Stanas Love‘as, dirbęs Tarptautinėje kosminėje stotyje, pastebi, kad vien vandens filtravimo įranga „paverčianti jūsų vakarykštę kavą rytdienos gėrimu“ reikalauja nuolatinės priežiūros. Taigi kelerių metų nuolatinio veikimo Marse ji gali neatlaikyti. Ką jau kalbėti apie kitus įrengimus.
S.Love‘as neseniai grįžo iš Antarktidos. Ši kelionė, jo teigimu, buvo „piknikas, palyginus su Marsu“.
„Ten pilna vandens, gali išeiti į lauką ir įkvėpti oro. Tai rojus, palyginus su Marsu, bet kažkodėl iki šiol ten niekas nepersikėlė gyventi“, – pastebi astronautas.
