„Vis dar neturime galimybės nustatyti dinaminių sąlygų tuo momentu, kai nusileidimo modulis (trečiadienį) pasiekė paviršių“, – per internetu transliuotą spaudos konferenciją Vokietijos mieste Darmštate įsikūrusiame skrydžių valdymo centre sakė Europos kosmoso agentūros (ESA) Saulės ir planetų tyrimo misijų vadovas Andrea Accomazzo .
Pasak jo, reikia toliau analizuoti duomenis, kad taptų įmanoma „sužinoti, ar jis struktūriškai atsilaikė, ar ne“.
Reikia toliau analizuoti duomenis, kad taptų įmanoma sužinoti, ar jis struktūriškai atsilaikė, ar sudužo.
Vaikiško baseinėlio dydžio nusileidimo modulis „Schiaparelli“, kuris buvo paleistas prieš pasiunčiant į Marsą savaeigį kibernetinį zondą, turėjo nutūpti trečiadienį 14.48 val. Grinvičo (17.48 val. Lietuvos) laiku po trumpo skrydžio didžiuliu greičiu per retą Marso atmosferą. Besileidžiant dideliu greičiu skriejantį aparatą taip pat veikė aukšta temperatūra dėl atmosferos trinties.
Keliomis valandomis vėliau Europos kosmoso agentūra (ESA) patvirtino, kad „Schiaparelli“ nusileido, bet nepasiuntė jokio signalo. Dėl šios priežasties padidėjo nerimas, kad šį zondą ištiko panašus likimas, kaip ir pirmąjį Europos Marso zondą, nesėkmingai mėgintą nutupdyti prieš 13 metų.
