Laidas turėjo seismometrą, kuris ketverius metus fiksavo Raudonosios planetos gelmėse vykstančius virpesius – Marso drebėjimus.
Išanalizavus šiuos drebėjimus ir tai, kaip tiksliai juda planeta, atskleisti skysto vandens „seisminiai signalai“.
Nors Marso ašigaliuose yra užšaldyto vandens, o atmosferoje yra vandens garų, tai pirmas kartas, kai planetoje aptikta skysto vandens.
Išvados paskelbtos žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Mokslinė „Insight“ misija baigėsi 2022 m. gruodį, po to, kai nusileidimo aparatas ketverius metus ramiai tiesiog klausėsi „Marso pulso“.
Per tą laiką zondas užfiksavo daugiau kaip 1319 žemės drebėjimų.
Matuodami, kaip greitai sklinda seisminės bangos, mokslininkai išsiaiškino, per kokią medžiagą jos greičiausiai sklinda.
„Iš tikrųjų tai tie patys metodai, kuriuos naudojame ieškodami vandens Žemėje arba ieškodami naftos ir dujų“, – aiškino tyrime dalyvavęs Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius Michaelis Manga.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad vandens telkiniai yra maždaug 10–20 km gylyje Marso plutoje.
„Marso vandens ciklo supratimas yra labai svarbus norint suprasti klimato, paviršiaus ir vidaus evoliuciją“, – sakė pagrindinis tyrėjas daktaras Vashanas Wrightas iš Kalifornijos universiteto San Diege Scrippso okeanografijos instituto.
Prof. M.Manga pridūrė, kad vanduo yra „svarbiausia molekulė, lemianti planetos evoliuciją“. Pasak jo, šis atradimas atsako į svarbų klausimą „Kur dingo visas Marso vanduo?“.
Marso paviršiaus, su jo kanalais ir bangomis, tyrimai rodo, kad senovėje planetoje būta upių ir ežerų. Tačiau jau tris milijardus metų ji yra dykuma.
Kai Marsas neteko atmosferos, dalis vandens iškeliavo į kosmosą. Tačiau, kaip teigė profesorius M.Manga, Žemėje „didžioji dalis mūsų vandens yra po žeme, todėl nėra priežasčių, kodėl taip negalėtų būti ir Marse“.