Ankstesniuose tyrimuose organinių junginių Marse rasta ir anksčiau. Jų įrodymų pateikė ir roveris „Curiosity“, ir orbitinis aparatas „Mars Express“, taip pat ir marsaeigio „Perseverance“ duomenys. Nė vienas iš jų nebūtinai reiškia, kad tai gyvybės užuominos – juk įvairūs geologiniai reiškiniai gali sukelti anglimi paremtas chemines reakcijas.
Tačiau išsamesnis šių junginių tyrimas galėtų atskleisti daugiau informacijos apie Marso vandens istoriją ir tai, ar Raudonojoje planetoje bent kartą galėjo vykti kokie nors gyvi procesai.
Mineraluose, gautuose iš dviejų skirtingų kraterio vietų, yra vandens procesų įrodymų – jie išgraužė įdubas planetos paviršiuje, kurios tapo puikia terpe organinės chemijos reakcijoms. Remiantis vienos rūšies analize, juose gali būti net anglies junginių pėdsakų.
Prieš daugelį eonų Jezero krateris buvo daug drėgnesnė vieta nei dabar. Čia vis dar išlikę senovinės upės deltos, kadaise vingiavusios per kraterio dugną, pėdsakai. Dėl vandens ir uolienų sąveikos gali susidaryti tokie organiniai junginiai, kokių jau rasta senovės deltoje, rašo „Science Alert“.
Tačiau ar organinių junginių yra ir kitose kraterio dugno vietose, buvo atviras klausimas. Mokslininkai tikėjosi, kad jame rastos uolienos daugiausia seniai nusėdusios dėl vandens, tačiau, atvykus „Perseverance“, sužinojome, kad didžioji dalis kraterio dugno yra vulkaninės, o ne nuosėdinės kilmės.
Tarptautinė mokslininkų komanda ištyrė kraterio dugne esančias magmines uolienas ir aptiko požymių, kad uolienos buvo smarkiai paveiktos vandens.
Buvo aptikta dviejų rūšių pakitimų požymių, kurie rodė, kad skirtingais tolimos praeities laikotarpiais uolienos buvo paveiktos dviejų skirtingų vandens aplinkų.
Pirma, maždaug prieš 3,8-2,7 mlrd. metų dėl reakcijų su skystu vandeniu magminėse uolienose, kuriose gausu olivino, susidarė karbonatai.
Vėliau, maždaug prieš 2,6-2,3 mlrd. metų, sūrus vanduo, kuriame gausu druskos, galėjo paskatinti sulfatų ir perchloratų (druskų) mišinių susidarymą uolienose.
Tiek karbonatams, tiek perchloratams reikia, kad į uolienas patektų vandens, kuris ištirpintų ir nusodintų mineralus vandens erozijos išgraužtose įdubose. Mažai tikėtina, kad nuo perchloratų nusėdimo uolienas lietė vanduo, nes perchloratai lengvai tirpsta.
Visose trijose uolienose komanda aptiko fluorescencijos požymių, atitinkančių aromatinius organinius junginius, panašius į benzeną. Atrodo, kad jie išliko mineraluose, susijusiuose su abiem vandeninėmis aplinkomis, teigia tyrėjai, tačiau kol kas negalime pasakyti, kokie jie yra.
„Tikiuosi, kad vieną dieną šiuos mėginius bus galima grąžinti į Žemę, kad galėtume apžiūrėti vandens ir galimų organinių medžiagų požymius ir ištirti, ar ankstyvojoje Marso istorijoje buvo tinkamos sąlygos gyvybei“, – sakė geochemikas Markas Sephtonas iš Londono imperatoriškojo koledžo Jungtinėje Karalystėje.
